Tyrėjai teigia, kad nauji radiniai Durupinaro geologinėje vietovėje rytų Turkijoje esą patvirtina seniai gyvuojančią teoriją, jog būtent čia galėjo stovėti biblinė Nojaus arka.
Išskirtinis archeologinis radinys praėjusią Kalėdų savaitę buvo įvardytas kaip „įrodymas“, kad Nojaus arka iš tiesų egzistavo. Naujausi tyrimai Durupinaro geologinėje vietovėje rytų Turkijoje – laivo formos kalvoje, jau ilgą laiką laikomoje galima biblinės arkos buvimo vietos kandidate – leidžia manyti, kad maždaug prieš 5 tūkst. metų šioje vietoje gyveno žmonės.
Biblijoje pasakojama, kad Dievas nurodė Nojui pastatyti didžiulę arką, kurioje būtų išgelbėta po porą kiekvienos gyvūnų rūšies, kad šios išliktų po Didžiojo tvano.
Minėtą savaitę ekspertų grupė iš Stambulo technikos universiteto (Istanbul Technical University) ir Agri Ibrahimo Čedženo universitetas (Agri Ibrahim Cecen University (AICU) pranešė radusi molio medžiagų ir jūrinių liekanų laivo formos kalvos dirvožemyje.
Pasak AICU profesoriaus Faruko Kayos (Faruko Kajos), uolienų ir dirvožemio mėginiuose aptikta vadinamojo „poligeninio“ molio – sudėtingo molio, dumblo ir smėlio mišinio, kuris, anot tyrėjų, natūraliai tokioje vietoje nesusidaro ir greičiausiai yra žmogaus veiklos rezultatas.
„Keramikos fragmentai rodo, kad šiame regione vyko žmonių veikla. Pasaulyje nėra identifikuota jokios kitos tokios struktūros“, – teigė profesorius F. Kaya.
„Keramikos fragmentai rodo, kad šiame regione vyko žmonių veikla. Pasaulyje nėra identifikuota jokios kitos tokios struktūros“, – teigė profesorius F. Kaya.
Ragindamas vietovei suteikti specialią apsaugą, kad lankytojai netrikdytų dirvožemio ir neišsineštų galimai vertingų artefaktų, profesorius pridūrė: „Ši formacija ir jos aplinka turi būti saugoma, o akmenų, uolienų ar panašios medžiagos išnešimas – uždraustas.“
Tyrėjai taip pat aptiko jūrinių organizmų pėdsakų. Jų teigimu, tai gali rodyti, jog čia buvo laivas arba žmonių gyvenvietė chalkolito laikotarpiu, apie 3000 metus prieš Kristų – maždaug tuo metu, kai, kai kurių tikinčiųjų manymu, galėjo įvykti Didysis tvanas.
„Šis laikotarpis apytikriai sutampa su tuo laiku, kuriuo, kaip manoma, gyveno biblinis Nojus“, – sakė profesorius.
Durupinaro vietovė – 157 metrų ilgio formacija, pirmą kartą archeologų aptikta 1959 metais – jau daugelį dešimtmečių kelia aršias diskusijas tarp mokslininkų ir visuomenės.
