Neseniai paskelbtoje ataskaitoje teigiama, kad 20 turtingiausių pasaulio šalių skatina priverstinį darbą ir sudaro daugiau nei pusę iš maždaug 50 mln. žmonių, gyvenančių „šiuolaikinėje vergovėje”, rašo „AP News”.
Šiuolaikinės vergovės problemai skirtoje fondo „Walk Free Foundation” (teisių gynimo grupė, kuri daugiausia dėmesio skiria šiuolaikinei vergovei) ataskaitoje teigiama, kad šešios 20-ies šalių grupės narės turi daugiausiai šiuolaikinėje vergovėje gyvenančių žmonių – priverstiniame darbe arba priverstinėje santuokoje. Sąrašo viršuje yra Indija (11 mln.), po jos eina Kinija (5,8 mln.), Rusija (1,9 mln.), Indonezija (1,8 mln.), Turkija (1,3 mln.) ir Jungtinės Valstijos (1,1 mln.).
„Dauguma šalių, kuriose šiuolaikinės vergovės paplitimas yra mažiausias – Šveicarija, Norvegija, Vokietija, Nyderlandai, Švedija, Danija, Belgija, Airija, Japonija ir Suomija – taip pat yra G20 narės”, – teigiama ataskaitoje.
„Tačiau net ir šiose šalyse tūkstančiai žmonių vis dar verčiami dirbti ar tuoktis, nepaisant aukšto ekonominio išsivystymo, lyčių lygybės, socialinės gerovės ir politinio stabilumo lygio bei stiprių baudžiamojo teisingumo sistemų”.
Praėjusį rugsėjį JT Tarptautinės darbo organizacijos ir Tarptautinės migracijos organizacijos bei organizacijos „Walk Free” ataskaitoje apskaičiuota, kad 2021 m. pabaigoje 50 mln. žmonių gyveno šiuolaikinėje vergovėje” – 28 mln. dirbs priverstiniame darbe ir 22 mln. gyvens priverstinėje santuokoje. Vos per penkerius metus, skaičiuojant nuo 2016 m. pabaigos, šis skaičius padidėjo 10 mln.
„Šiuolaikinė vergovė persmelkia visus mūsų visuomenės aspektus, – pareiškime sakė „Walk Free” įkūrėja Grace Forrest (Greis Forest).
Atskleidžiama, kad priverstinis darbas naudojamas gaminant elektroniką, drabužius, palmių aliejų, saulės baterijas ir tekstilės gaminius.
Australijoje įsikūrusi organizacija teigia, kad jos 172 puslapių ataskaita ir pasaulinės vergovės 160 šalių įverčiai grindžiami tūkstančiais interviu su nukentėjusiaisiais.
Australijoje įsikūrusi organizacija teigia, kad jos 172 puslapių ataskaita ir pasaulinės vergovės 160 šalių įverčiai grindžiami tūkstančiais interviu su nukentėjusiaisiais, surinktais atliekant nacionaliniu mastu reprezentatyvias namų ūkių apklausas, ir šalies pažeidžiamumo vertinimais.
Ji teigia, kad per prievartą dirbančių žmonių skaičiaus padidėjimas atspindi sudėtingų krizių poveikį – „sudėtingesnius ginkluotus konfliktus, plačiai paplitusį aplinkos niokojimą, išpuolius prieš demokratiją daugelyje šalių, visuotinį moterų teisių mažinimą ir ekonominį bei socialinį COVID-19 pandemijos poveikį”.
Dėl šių veiksnių labai sutriko švietimo ir užimtumo sistema, itin padidėjo skurdas ir priverstinė bei nesaugi migracija, „o tai kartu didina visų formų šiuolaikinės vergovės riziką”, sakoma ataskaitoje.
Joje taip pat rašoma, kad 2021 m. pabaigoje moderniosios vergovės paplitimas buvo didžiausias Šiaurės Korėjoje, Eritrėjoje, Mauritanijoje, Saudo Arabijoje ir Turkijoje.
Ataskaitoje pabrėžiama, kad priverstinis darbas pasitaiko visose šalyse, daugelyje sektorių ir kiekviename tiekimo grandinės etape. Joje minimi greitosios mados ir jūros gėrybių poreikiai, skatinantys priverstinį darbą, kuris paslėptas giliai šiose pramonės šakose, o „blogiausios vaikų darbo formos naudojamos auginant ir renkant kakavos pupeles, iš kurių gaminamas šokoladas”.
Ir nors Jungtinėje Karalystėje, Australijoje, Nyderlanduose, Portugalijoje ir Jungtinėse Amerikos Valstijose buvo pažymėta, kad jų vyriausybės imasi ryžtingų priemonių kovai su vergove, ataskaitoje teigiama, kad šių patobulinimų buvo mažiau ir jie buvo silpnesni, nei reikalaujama.
„Dauguma G20 šalių vyriausybių vis dar daro nepakankamai, kad užtikrintų, jog šiuolaikinė vergovė nebūtų įtraukta į jų šalis importuojamų prekių gamybą ir įmonių, su kuriomis jos vykdo verslą, tiekimo grandines”, – teigiama ataskaitoje.
2015 m. vienas iš JT tikslų, kurį patvirtino pasaulio lyderiai, buvo iki 2030 m. panaikinti šiuolaikinę vergiją, priverstinį darbą ir prekybą žmonėmis. Tačiau „Walk Free” teigia, kad smarkiai išaugęs šiuolaikinėje vergovėje gyvenančių žmonių skaičius ir stagnuojantys vyriausybių veiksmai rodo, kad šis tikslas dar labiau nutolęs nuo įgyvendinimo.
„Walk Free” ragina viso pasaulio vyriausybes dėti daugiau pastangų, kad jų šalyse ir tiekimo grandinėse būtų nutraukta šiuolaikinė vergovė.
