Jau kuris laikas tęsiasi nesutarimai tarp Turkijos valdžios institucijų ir UNESCO pasaulio paveldo komiteto dėl pernai mečetėmis paverstų Stambulo Hagia Sophia ir Chora bazilikų, kurios prieš tai daugiau kaip aštuonis dešimtmečius veikė kaip muziejai.
UNESCO paskelbė pareiškimą, kuriame skundžiasi, kad Turkijos vadžia nesilaiko į pasaulio paveldo sąrašą įtrauktiems objektams keliamų reikalavimų, nenori dialogo ir nesiima aiškių veiksmų. Turkija laikosi pozicijos, kad ji pati turi teisę priimti sprendimus dėl istorinių pastatų.
Tuo pat metu Turkijos užsienio reikalų ministerija savo pranešimuose užtikrina, kad bus kruopščiai rūpinamasi abiejų objektų istorinės, kultūrinės ir dvasinės vertės išsaugojimu pagal UNESCO standartus. Pasaulio paveldo komitetas nustatė terminą iki 2022 m. vasario mėnesio pateikti visus dokumentus apie abiejų bazilikų statusą ir jų prieinamumą visiems žmonėms. Priešingu atveju abu paveldo objektai galėtų būti išbraukti iš UNESCO sąrašo. Ta pačia proga buvo išsakyta viltis, kad santykiai su Turkijos institucijomis pagėrės.
Konstantinopolio, dabartinio Stambulo, Hagia Sophia ir Chora krikščionių ortodoksų bazilikos penkioliktajame amžiuje buvo paverstos islamo maldos vietomis, dvidešimtojo amžiaus trečiajame dešimtmetyje tapo muziejais, o pernai vėl buvo paverstos mečetėmis. Buvo taip pat nurodyta uždengti jose esančius Jėzaus atvaizdus ir kitus krikščioniškus simbolius, liudijančius apie šventyklų šaknis.
Tuo tarpu kaip tik šiomis dienomis pranešta, kad į UNESCO pasaulio pavaldo sąrašą buvo įrašytas Jordanijos Salt miestas. Šio pripažinimo jis nusipelnė ir dėl jame esančių architektūros bei meno vertybių, ir dėl tolerancijos bei svetingumo. Manoma, kad Salto miestas buvo įkurtas Aleksandro Didžiojo valdymo laikotarpiu. Bizantijos laikais miestas buvo vyskupijos centras. Regiono administraciniu centru jis buvo ir Osmanų imperijos laikotarpiu. UNESCO paveldo sąraše dabar yra šešios Jordanijos vietovės, tarp jų ir Betanija už Jordano, Jėzaus krikšto vieta.
