Religinio dialogo organizacijų koalicija padavė į teismą Donaldo Trumpo administraciją dėl Religinės laisvės komisijos, veikiančios JAV Teisingumo departamente. Ieškovai teigia, kad ši institucija yra šališka ir faktiškai atstovauja tik žydų ir krikščionių tradicija grindžiamai pasaulėžiūrai.
Ieškinys pateiktas Niujorko pietinės apygardos teismui. Tarp ieškovų – „The Interfaith Alliance“, musulmonų, sikhų ir hinduistų teises ginančios organizacijos bei pastorius Paulas Brandeisas Raushenbushas (Polas Brendeisas Raušenbušas). Atsakovais įvardyti Donaldas Trumpas (Donaldas Trampas), generalinė prokurorė Pam Bondi (Pem Bondi), Teisingumo departamentas ir pati komisija.
Skunde teigiama, kad komisija, nors deklaruoja ginanti religijos laisvę visiems, iš tikrųjų palaiko vieną ideologinę kryptį. Ieškovų teigimu, jos nariai viešai pabrėžė žydų ir krikščionių tradicijos viršenybę ir rėmė politiką, galinčią diskriminuoti religines mažumas.
Taip pat kaltinama, kad komisija pažeidžia skaidrumo principus, nes neviešina posėdžių stenogramų, darbotvarkių ir kitų dokumentų. Ieškovai mano, kad tai prieštarauja 1972 m. Federalinių patariamųjų komitetų įstatymui, kuris riboja slaptai ar šališkai veikiančius patariamuosius organus.
Teisingumo departamentas atmetė kaltinimus ir pareiškė, kad komisija suteikia galimybę įvairių sluoksnių amerikiečiams dalytis įžvalgomis apie pilietines teises ir religinę laisvę. Departamento teigimu, jo tikslas – užtikrinti teisės viršenybę ir nešališką teisingumą.
Teisingumo departamentas atmetė kaltinimus ir pareiškė, kad komisija suteikia galimybę įvairių sluoksnių amerikiečiams dalytis įžvalgomis apie pilietines teises ir religinę laisvę.
Ieškinyje taip pat pabrėžiama, kad komisijos sudėtį sudaro beveik vien tik krikščionys ir vienas ortodoksų rabinas. Kritikai teigia, kad dauguma narių laikosi nuostatos, jog JAV buvo įkurta kaip žydų ir krikščionių tradicija grindžiama valstybė.
Komisiją prezidentas Trumpas įsteigė vykdomuoju įsaku, numatydamas 14 narių sudėtį. Ji turi patarti Baltųjų rūmų Tikėjimo biurui ir Vidaus politikos tarybai bei siūlyti priemones religijos laisvei stiprinti tiek šalies viduje, tiek tarptautiniu mastu.
Pirmasis komisijos posėdis įvyko Biblijos muziejuje Vašingtone ir sulaukė kritikos dėl aiškios krikščioniškos krypties. Posėdžiuose dalyvavo žinomi politikai ir teisininkai, kurie teigė, kad šiandien religinės laisvės iššūkiai dažniau kyla iš sekuliarių grupių.
Vėlesniuose posėdžiuose buvo nagrinėjami antisemitizmo ir religinės laisvės klausimai privačiame sektoriuje. Tuo metu kritikai tvirtina, kad komisijos veikla kelia grėsmę konstituciniam Bažnyčios ir valstybės atskyrimo principui.
Byla laikoma reikšmingu testu dėl religinės laisvės sampratos JAV ir vykdomosios valdžios įgaliojimų ribų. Galutinis teismo sprendimas gali turėti įtakos ne tik komisijos veiklai, bet ir platesnei diskusijai apie religijos vaidmenį viešojoje erdvėje.
