32 metų vyras, kuris sulaukė Izraelio pasmerkimo dėl planų Stokholme sudeginti Torą, šeštadienį pareiškė, jog neketina vykdyti šios savo protesto akcijos.
Jis paaiškino, kad iš tiesų ketino pasmerkti tuos, kas Šiaurės šalyje degina šventąsias knygas, pavyzdžiui, Koraną.
Penktadienį Švedijos policija pranešė, kad suteikė leidimą protestui, kurio metu prie Izraelio ambasados Stokholme ketinama sudeginti Torą ir Bibliją.
Izraelio prezidentas Isaacas Herzogas (Isaakas Hercogas) buvo vienas iš kelių Izraelio atstovų ir žydų organizacijų, kurie iš karto pasmerkė šį sprendimą.
Demonstracijos organizatorius Ahmadas A. paaiškino, kad jo tikslas iš tiesų buvo ne sudeginti šventąsias knygas, o sukritikuoti žmones, kurie pastaraisiais mėnesiais Švedijoje degino Koraną, nors Švedijos įstatymai to nedraudžia.
„Tai atsakas žmonėms, kurie degina Koraną. Noriu parodyti, kad saviraiškos laisvė turi ribas, į kurias būtina atsižvelgti“, – aiškino sirų kilmės Švedijos gyventojas.
„Noriu parodyti, kad turime gerbti vieni kitus, juk gyvename toje pačioje visuomenėje. Jei aš sudeginsiu Torą, kitas – Bibliją, dar kitas – Koraną, čia kils karas. Norėjau parodyti, kad taip elgtis negerai“, – pridūrė jis.
Sausį švedų ir danų politikas Rasmusas Paludanas prie Turkijos ambasados Švedijos sostinėje padegė islamo šventosios knygos egzempliorių, sukėlęs Ankaros, kuri pareiškė, kad nepalaikys Skandinavijos šalies siekio tapti NATO nare, pyktį.
O birželio 28-ąją vienas irakiečių pabėgėlis prie pagrindinės Stokholmo mečetės sudegino kelis Korano puslapius.
Abu šie incidentai sukėlė diplomatinę reakciją visame musulmonų pasaulyje.
Nors Švedijos policija pažymėjo, kad leidimas protestui nėra oficialus leidimas deginti šventąją knygą, nėra nė vieno įstatymo, kuriame būtų uždrausta deginti šventąsias knygas.
Tačiau policija gali atsisakyti leisti protestuoti, jei toks protestas keltų grėsmę saugumui ar skatintų veiksmus ar žodžius, kurstančius rasinę neapykantą.
