Nepaisant pasipriešinimo, forumas „Šeima 2050“ teikia visuomenei svarstymui švietimo įstatymo pataisas.
Forumas „Šeima 2050″ savo veiklą, globojamas Kauno arkivyskupo metropolito Kęstučio Kėvalo, pradėjo š. m. birželio 6 d. Kaune renginiu „Šeimos stiprinimo įstatymas: poreikiai ir geroji patirtis”. Teigdami, kad didžiausias pavojus Lietuvos saugumui, pačiai jos egzistencijai – mūsų demografinės problemos.
Gimstamumas Lietuvoje pasiekė neregėtas žemumas ir šiuo metu yra vienas žemiausių ne tik Europoje, bet ir pasaulyje – tik 1,18 vaiko vaisingai moteriai, kai dar prieš dešimtį metų šis rodiklis buvo apie 1,7, reikiamas mažiausias rodiklis yra 2,1. Tuomet, kai kasdien Lietuvoje miršta penkiasdešimčia Lietuvos piliečių daugiau nei gimsta, vis labiau neaktuali darosi ir dabar visaip deklaruojama Rusijos grėsmė.
Matematika yra negailestinga ir rodo, kad, neapgręžus šių procesų, dar už kokios dešimties metų Rusijai nebebus čia labai ką pulti, o iš mūsų pusės – nuo jos kam gintis, nebent tai norės daryti čia atvykę svetimšaliai, kas yra labai abejotina.
Abejotina ir tai, kad, kaip dažniausiai teigia viešumoje mūsų politikai ar jų vadinamieji ekspertai, pagrindinė drastiškai sumažėjusio gimstamumo priežastis – visuomenėje įsivyravusi karo su ta pačia Rusija baimė. Juk gimstamumas mažėja visame pasaulyje, ypač Europoje!
Negi norima pasakyti, kad karo lygiai taip pat bijomasi ir, pvz., Ispanijoje, kurioje nemaža dalis visuomenės reikalauja ne didinti, bet mažinti ir taip menkas, 2 proc. BVP nesiekiančias išlaidas gynybai, o valdantieji politikai taip pat tokias nuostatas palaiko? Išskirtiniai šiame fone mes esame nebent tuo, kad kai kuriuose valstybėse pavyko pristabdyti gimstamumo lėtėjimą, kai kuriose – netgi jį paauginti, gi Lietuva ypač per pastaruosius kelis metus šiuo požiūriu prisivijo ir pralenkė tas šalis, kurioms sekėsi blogiausiai. Kodėl?
Gal todėl, kad niekuomet Lietuvoje demografijos gerinimo politika iš esmės taip ir nebuvo užsiimta? Juk politika negalima pavadinti kelių eurų kartais padalinimą tai šen, tai ten. Demografijos gerinimas didinant imigraciją – irgi ne išeitis, o akligatvis. Tai pradeda suprasti net kai kurių palankiausiai į tai žiūrėjusių šalių politikai. Šalies gerovės situacijos tai nesprendžia, bet tik sukelia naujų, dar didesnių problemų.
Kokios tuomet lieka kitos išeitys? Tik viena – šeimos instituto stiprinimas. Elementari logika – vaikai gimsta šeimose. Tuomet, jei tos šeimos kuriasi, nori ir gali turėti vaikų. Valstybės, t. y. mūsų visų pareiga savo politika yra tam padėti. Tuo pačiu padėsime ir tam, kad tose šeimose išaugtų fiziškai bei dvasiškai sveiki vaikai, dorovingi ir pareigingi, gebėsiantys kurti mūsų visų gerovę, pasirūpinti tėvų ateitimi (pensijomis), bei apsiginti nuo tos pačios Rusijos, jei reikės.
Kokios tuomet lieka kitos išeitys? Tik viena – šeimos instituto stiprinimas.
Štai kodėl taip svarbus yra tas Šeimos stiprinimo įstatymas. Minėtame atidaromajame renginyje konstatavome, kad jo nuostatos yra geros, deja, dauguma lieka deklaratyviomis ir neįgyvendintomis – kaip kad su neretu įstatymu Lietuvoje. Ir pasižadėjome užpildyti jį turiniu.
Į savo veiklą išsyk įtraukėme ir kai kuriuos Seimo narius, iš įvairių partijų. Džiugu, kad pasisekė juos įkvėpti Seime ir suburti Šeimos politikos grupę, kurioje yra 24 nariai iš visų šiuo metu Seime esančių partijų.
Joje yra ir vienas socialdemokratų partijos narys. Tačiau valdantieji socialdemokratai – 6 iš jų Seimo nariai, įskaitant Socialinės apsaugos ir darbo ministrę, lapkričio 10 d. registravo Šeimos stiprinimo įstatymo pataisų projektą, kuriuo siekiama neutralizuoti esmines šio įstatymo nuostatas.
Pirmiausiai – panaikinama šio įstatymo preambulė, kurioje buvo nurodyta, jog šeima kyla iš vyro ir moters apsisprendimo kurti šeimą, taip pat iš giminystės ryšio (t.y. apibrėžta, kas yra šeima); konstatuota, jog šeima yra prigimtinis darinys (o ne socialinis konstruktas); įtvirtinta nuostata apie vyro ir moters lyčių papildomumą, kuris yra šeimos kūrimo pagrindas. Taigi, naikinami šeimos politikos vertybiniai ir teisiniai pagrindai. Taip pat išbrauktas pamatinis vaiko teisių principas, kad jis turi prigimtinį poreikį turėti tėvą ir motiną.
Vėl galėsime ginčytis kas tai yra šeima. Nekeista prisiminus, kad Seime ir vėl yra registruotas Partnerystės įstatymo projektas, kuris prieštarauja konstitucinei mūsų šeimos sampratai. Jeigu dar prisiminti nesenus Ministrės pirmininkės žodžius, kad ji nematanti kliūčių ratifikuoti Stambulo konvenciją…
Toliau šis įstatymas yra „kastruojamas“ ir praktiškai. Silpninami institutai, kurie turėjo praktiškai prisidėti prie šių nuostatų įgyvendinimo, bei jų bendradarbiavimas – Nacionalinė Šeimos Taryba, Šeimos Komisija Seime, komisijos ir komitetai savivaldybėse. Vieniems atimamas finansavimas, kitiems panaikinama pareiga teikti ataskaitas, treti išvis naikinami, o galiausiai naikinamas ir jų bendradarbiavimas bei koordinavimas. Tačiau sudaromos visos sąlygos į šias institucijas įtraukti kuo daugiau „šeimų įvairovę“ teigiančių organizacijų ir joms ten šeimininkauti.
Apie forumo „Šeima 2050″ atsaką – kitoje dalyje.
