Dar pakalbėkime apie Valstybės tarnybą ir „konkursų“ grimasas.
Konkursai arba atrankos į įstaigų vadovų pareigas organizuojami nuo seno, nors nesyk keitėsi teisinis reguliavimas ir šio proceso organizavimas. Nuo 2017 metų beveik į visas darbo vietas visame viešajame sektoriuje turi būti skelbiami konkursai, t. y. ne tik į valstybės tarnautojų vietas, bet ir į tas darbo vietas, kur dirba vadinamieji specialistai pagal darbo sutartis (išskyrus gal tik patalpų valytojo ar kiemsargio). Šių pakeitimų iniciatorius buvo XVII-oji Sauliaus pasaulio-Skvernelio vyriausybė. Norų būta gerų – skaidrinti įdarbinimo procedūras visame viešajame sektoriuje, bet kaip neretai Lietuvoje nutinka – norėjo geriau, o gavosi – kaip visada, nes kuri vieta yra gerais norais grįsta tauta žino nuo seno…
Žodį „konkursas“ neatsitiktinai parašiau su kabutėmis, nes ir dabar tenka pastebėti, kad atrankos arba konkurso kvalifikaciniai reikalavimai pretendentams yra surašomi ne konkrečiai pareigybei, o konkrečiam, „grupės draugų“ pageidaujamam asmeniui. Tokių konkrečių pavyzdžių turbūt galėtų pateikti ne vienas mūsų, bent minimaliai susidūręs su konkursais ir skaitantis šį tekstą.
Žodį „konkursas“ neatsitiktinai parašiau su kabutėmis.
Beje, panaši „analogija“ nuo seno egzistuoja ir viešųjų pirkimų srityje. Tad ir šioje vietoje, geri XVII-osios Vyriausybės norai liko tos pačios vietos grindinyje. Kitas aspektas – reikėtų suvokti, kas yra darbo vieta ar užimamos pareigos. Normalioje darbo rinkoje ir valstybėje darbo vieta ar užimamos pareigos atitinkamą profesinę kvalifikaciją turinčiam asmeniui suteikia galimybę jaustis socialiai apsaugotam bei leidžia oriai pragyventi, kuomet nereikia likus savaitei iki algos skaičiuoti centų ar skolintis iš bičiulio.
Deja, Lietuvai, po 30-ies nepriklausomybės metų, šie elementarūs standartai negalioja, nes viešajame sektoriuje pasirodo yra logiška ir moralu skelbti „konkursą“ pusei pareigybės etato, ir jei tokios pareigybės pareiginės algos koeficientas yra „6“, tai „konkursą“ į šią pareigybę laimėjęs darbuotojas gaus „į rankas“ apie 300 eurų. Beje, šiai pareigybei yra numatyti aukšti kvalifikaciniai reikalavimai – aukštasis universitetinis išsilavinimas, bakalauras arba magistras…
Turbūt nesunku nuspėti, kad pretendentų toks „konkursas“ nesulauks, nes jie mieliau varstys Užimtumo tarnybos (buvusios Darbo biržos) duris ir gaus bedarbio pašalpą, kuri bus ženkliai didesnė. Ir šiukštu į tokias „pareigas“ nepaskelbti konkurso! Kam įdomu, tokių pareigybių yra Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos pavaldumo įstaigose, yra ir kitur.
O štai kitas pavyzdys. Ta pati ministerija metų pradžioje buvo paskelbusi konkursą Teisėkūros grupės vadovo pareigoms užimti. Paaiškinsiu, kad viešojo valdymo struktūroje grupės vadovo pareigos yra laikomos labiau atsakingomis ir aukščiau kotiruojamomis nei departamento direktoriaus, tačiau profesiniai-kvalifikaciniai reikalavimai pretendentui minėtu atveju buvo nustatyti itin kuklūs – teisės bakalauras ir viso labo ketveri metai teisinio darbo patirties, tačiau pareiginės algos koeficientas tokios kvalifikacijos darbuotojui nustatytas net „18“ (toks, koks savivaldybės merui).
sveiki atvykę į Kreivų veidrodžių karalystę.
Ką asmuo su tokia profesine patirtimi galėtų vadovauti ministerijos teisėkūros grupei – tikrai mįslė, juolab ministerijoje, kurios valdymo sričiai priskirta apie 70 biudžetinių įstaigų ir kuri valdo apie 3,5 mlrd. eurų biudžetą. Tačiau koreliacija gaunasi tokia: kuo didesnė alga ir mažesni kvalifikaciniai reikalavimai, tuo didesnė tikimybė, kad „konkurso“ nugalėtojas jau yra numatytas iš anksto.
Beje, į konkursų vajų patenka ir valstybinės švietimo įstaigos. Tačiau čia situacija yra tiesiog tragikomiška. Ta pati XVII-oji Vyriausybė iškėlė lozungą, kad nuo 2025 metų mokytojo profesija taps prestižine, o nuo 2019 metų tokiu pačiu buldozeriu kaip ir kitose srityse dabartiniai valdantieji įvedė „etatinį“ mokytojų darbo apmokėjimą, nepaisydami, kad etatiniam darbo apmokėjimui priešinosi visa švietimo bendruomenė, o profsąjungų lyderiai iki užkimimo aiškino, kad švietimo sistemai ir mokytojo profesijos prestižui visai ne to reikia.
Ir kaip atsitiko? O atsitiko kaip visada… Dabar skelbiamas konkursas, pavyzdžiui, mokytojo pareigoms užimti su 3 savaitinių valandų darbo krūviu. Ne, tai ne rašybos klaida, nes perskaičiavus į „etatą“, toks darbo krūvis sudarytų apie 0,125 etato, o darbo užmokestis – apie 110-120 eurų „į rankas“.
Tad darsyk – sveiki atvykę į Kreivų veidrodžių karalystę po 30 metų, bet su „skaidriais konkursais“.
