Vasario 2 d. Telšių vyskupijoje tarnaujantys pašvęstieji rinkosi į Žemaičių Kalvarijos baziliką. Kristaus paaukojimo iškilmėje buvo pašventintos žvakės ir atliekama procesija, kurioje su degančiais žibintais dalyvavo ir pašvęstieji. Tą dieną piligrimams patarnavo Mažeikių dekanato kunigai, giedojo Sedos Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų parapijos choras.
Telšių vyskupas Algirdas Jurevičius pasveikino vienuolius ir vienuoles su Pasauline pašvęstojo gyvenimo diena ir padėkojo už tarnystę įvairiose vyskupijos sielovados srityse. Homilijoje ganytojas komentavo psalmės žodžius: „Atsiverkite, vartai platieji, atsidarykite senovinės durys“.
Vyskupas kalbėjo: „Šiandien nebėra miesto mūrų, taip pat nėra didžiulių ir gremėzdiškų vartų, tačiau žmogus savo širdyje Dievui parengė didžiausią sieną ir įrengė neįveikiamus vartus. Senovėje miestus juosdavo ne tik aukšti mūrai, bet ir pylimai bei grioviai, per kuriuos buvo įrengiami nuleidžiami tiltai. Nakčiai tuos tiltus pakeldavo, todėl niekas negalėtų patekti į miestą.
Žmogaus širdis santykyje su Dievu dažnai lyginama su taip įrengtu miestu, į kurį galima patekti tik tuomet, kai miestiečiai nuleis tiltus ir atidarys vartus. Jei širdis užkietėjusi, tuomet visos durys užvertos, o tiltai pakelti. Net ir Dievui sunku patekti į tokio žmogaus gyvenimą. Tačiau girdime paraginimą atkelti plačiuosius vartus ir atidaryti duris, kad į mūsų gyvenimą galėtų įžengti Visatos Viešpats“.
Žmogaus širdis santykyje su Dievu dažnai lyginama su taip įrengtu miestu, į kurį galima patekti tik tuomet, kai miestiečiai nuleis tiltus ir atidarys vartus.
Vyskupas įdomiai komentavo senelio Simeono veiksmus: „Tikriausiai esate matę menininkų pavaizduotą sceną, kai senukas Simeonas atsistojęs ir aukštai iškėlęs virš savo žilos galvos rankose Kūdikėlį rodo jį visam pasauliui. Jis nekreipia dėmesio į savo senatvės ligas – sopančius sąnarius, ar radikulitą, bet jis rodo Jėzų pasauliui ir šlovina Dievą. Šie du judesiai, paskatinti Šventosios Dvasios, puikiai atsispindi ir pašvęstojo gyvenimo žmonėse: rodyti Jėzų ir šlovinti Dievą“.
Po šv. Mišių vienuoliai gausiai dalyvavo Kryžiaus kelio bei Kalvarijos Kalnų pamaldose, po kurių savo pašaukimo džiaugsmu dalijosi prie pietų stalo. Vyskupas Algirdas priminė popiežiaus Pranciškaus žodžius – „Kur vienuoliai, ten ir džiaugsmas“ – ir džiaugėsi kartu su pašvęstaisiais.
