Telšių vyskupas Algirdas Jurevičius, lydimas kun. Mindaugo Šlausto 2022 m. rugpjūčio 31 – rugsėjo 1 dienomis dalyvavo tarptautiniame kongrese, kurį organizavo Vokietijos katalikų solidarumo akcija „Renovabis“. Kongresas vyko Miunchene ir buvo skirtas darbo migracijos problemoms spręsti. Daugiausia dėmesio kongreso pranešimuose buvo skirta ukrainiečių pabėgėlių dalyvavimo darbo rinkoje klausimams aptarti.
Kongresą pradėjęs „Renovabis” vadovas kun. prof. Thomas Schwartzas jautriai pasakojo apie savo apsilankymo karo nusiaubtoje Ukrainoje įspūdžius ir apie solidarumo akcijos teikiamą pagalbą. Sveikinimo žodį tarė Berlyno arkivyskupas Heiner Koch bei Miuncheno arkivyskupijos generalvikaras kun. Christoph Klingan.
Pirmajame pranešime dr. Axelis Kreienbrinkas apžvelgė migracijos reiškinį pasauliniame kontekste ir atkreipė dėmesį į tai, kad dėl migracijos pasikeičia visuomenės struktūra. Kaip pavyzdį pranešėjas minėjai Rytų bei Vidurio Europos kraštus, dėl migracijos praradusius apie 10 proc. gyventojų, kurių daugumą sudaro jauni žmonės. Dėl to visuomenė ėmė sparčiau senti, prarado natūralią dinamiką ir susiduria su ekonominėmis bei socialinėmis problemomis.
Svetimame krašte darbo migrantai kenčia dėl vienatvės, dirba daug viršvalandžių, praranda sveikatą.
Opolės vyskupijos Caritas direktorius prel. Arnoldas Drechsleris pristatė sunkumus, su kuriais susiduria Lenkijos piliečiai, laikinai atvykę dirbti į Vokietiją. Pagrindinė priežastis ieškoti darbo Vokietijoje – didesni atlyginimai, tačiau taip pat yra ir neigiamų šio reiškinio pusių. Svetimame krašte darbo migrantai kenčia dėl vienatvės, dirba daug viršvalandžių, praranda sveikatą, gyvena blogose sąlygose, dėl kalbos nemokėjimo nežino savo teisių ir dažnai yra darbdavio skriaudžiami. Ilgesnis atsiskyrimas kenkia šeimos stabilumui.
Pastebima, kad euronašlaičiais vadinami vaikai jaučia tėvų buvimo šalia stygių. Nors tėvai reguliariai lanko savo šeimas ir apipila vaikus materialinėmis gėrybėmis, tačiau vaikams labiau reikia tėvų buvimo kartu. Negalima nepastebėti ir pozityvių darbuotojų migracijos pusių, nes svetur padirbėję žmonės grįžta pažinę kitą darbo organizavimo patirtį, naujas technologijas, imasi daugiau atsakomybės ir iniciatyvos darbo procese.
Iš Kijevo atvykęs Andrijus Waskowyczas kalbėjo apie karo pabėgėlius, kurie karo baisybių genami pasitraukia iš Ukrainos. Prelegentas pristatė įvairias pokario Ukrainos vystymosi galimybes.
Kun. Peteris Kossenas visus šokiravo konkrečiais darbininkų išnaudojimo faktais Vokietijoje. Pasitaiko nesąžiningų darbdavių, kurie pasinaudoja pabėgėlių bejėgiškumu ir verčia juos dirbti po vienuolika valandų per parą be jokių išeiginių. Kunigas paminėjo konkrečias įmones – paukščių fermas, kuriose buvo rasti nuo darbo išsekę pabėgėliai. Žmonių išnaudojimas, psichinis išsekimas, pažeminimas ir net prekyba žmonėmis klesti esant dideliems pabėgėlių srautams.
Kun. Peteris Kossenas visus šokiravo konkrečiais darbininkų išnaudojimo faktais Vokietijoje.
Kongreso dalyviai galėjo pasirinkti diskusijų būrelius įvairiomis temomis. Lietuvos atstovai dalyvavo diskusijoje, kurioje buvo kalbama apie konsultacinių taškų kūrimą. Juose pabėgėliai gautų visą informaciją savo gimtąja kalba. Miuncheno arkivyskupijos Caritas pristatė įvairias iniciatyvas pabėgėlių problemoms spręsti. Pastebėta, kad pabėgėlių tarpe vyrauja ne tiek materialiniai sunkumai, kiek psichologinės problemos.
Didelio dėmesio sulaukė graikų apeigų katalikų arkivyskupo metropolito Borysas Gudziakas (JAV) pranešimas. Arkivyskupas padėkojo visiems, kurie padeda Ukrainai ir pavadino ją Dievo Avinėliu, nes 1991 metais Ukraina atsisakė atominio ginklo ir sumažino kariuomenę, todėl tapo pažeidžiama. Taip įvyko, nes tuomet tai buvo Ukrainos laisvės ir nepriklausomybės kaina. Ukraina išreiškė norą žengti laisvės keliu ir atsisakė būti Rusijos kolonija. V. Putinas bijo laisvo mąstymo ir išsilaisvinimo, todėl nori sunaikinti laisvą šalį. Ukraina dabar stovi lyg Dovydas prieš Galijotą ir kovoja teisingą kovą.
Podiumo diskusijose daug dėmesio sulaukė prof. Tado Jurićiaus iš Zagrebo mintys apie darbo jėgos migraciją iš Kroatijos į Vokietiją. Paruošti jauną specialistą Kroatijai kainuoja nuo 50 iki 150 tūkstančių eurų, o kai paruoštas specialistas išvyksta dirbti į Vokietiją, šalis netenka jaunų žmonių ir finansiškai apiplėšiama.
Prelegentas aptarė demografinį klausimą, nes „vokiečiai gamina daiktus, bet ,negamina’ žmonių (šeimos nenori turėti vaikų). Kuomet seksualiniai ir gender klausimai tampa svarbesni negu demografijos klausimas – prasideda žlugimas“.
Kuomet seksualiniai ir gender klausimai tampa svarbesni negu demografijos klausimas – prasideda žlugimas.
Anot profesoriaus, pagrindinė Europos sąjungos užduotis turėtų būti – kaip išsikapstyti iš demografinės duobės. Darbo jėgos trūkumo sprendimas persiviliojant darbuotojus iš kitų kraštų suteikia tik trumpalaikį tvarumą, bet apiplėšia kitus kraštus. Ypač mažoms valstybėms tai kelia pavojų, nes „nusiurbia“ perspektyviausius žmones ir sukliudo dinamišką valstybės bei visuomenės vystymąsi. Šį procesą prof. T. Jurićius pavadino turbokapitalizmu ir kvietė praktikuoti daugiau solidarumo.
Kongreso dalyviai meldėsi Valandų liturgijos dieninę maldą vadovaujant graikų apeigų katalikų apaštaliniam egzarchui Vokietijoje vyskupui Bohdan Dzyurakh CSsR, o Eucharistijai šv. Liudviko bažnyčioje vadovavo Telšių vyskupas.
Renovabis kongresas baigėsi bendra deklaracija (Münchner Appell), kurioje raginama užkirsti kelią bet kokioms darbo migrantų ar pabėgėlių išnaudojimo formoms ir kurti krikščionišku socialiniu mokymu besivadovaujančią visuomenę.
