Klaipėdos apylinkės prokuratūra teismui perdavė baudžiamąją bylą dėl Kuršių marių taršos – joje kaltinimai pareikšti kartono gamybos įmonei „Grigeo Klaipėda“ ir keturiolikai esamų bei buvusių įmonės darbuotojų.
Prokurorė Gina Skersinskytė situaciją žiniasklaidai pakomentuos pirmadienį.
Klaipėdos prokurorai rugpjūčio pabaigoje pranešė baigę ikiteisminį tyrimą dėl „Grigeo Klaipėdos“ veiklos – tuomet pranešta, kad įmonės leistos nuotekos normatyvus viršijo daugiau kaip šimtą kartų.
Įtarimai dėl aplinkos apsaugos taisyklių pažeidimų, dokumentų klastojimo ir disponavimo jais bei piktnaudžiavimo pateikti bendrovei ir 14-ai fizinių asmenų.
Tarp galimų įtariamųjų yra pagrindinis „Grigeo“ grupės akcininkas Gintautas Pangonis bei „Grigeo Klaipėdos“ vadovas Tomas Eikinas.
„Grigeo Klaipėda“ rugpjūtį pareiškė atkursianti pažeistą aplinką, sieksianti susitaikyti su valstybe bei kuo greičiau nutraukti baudžiamąjį procesą.
Įmonė tuomet pranešė, kad jos iniciatyva atliktas vidaus tyrimas patvirtino, kad dalis jos biologiškai neišvalytų nuotekų neteisėtai pateko į „Klaipėdos vandens“ nuotekų sistemą, o iš jos – į Kuršių marias, tuo metu tarptautiniai ekspertai nustatė, kad nebuvo padarytas itin didelis neigiamas poveikis Kuršių marių vandens ekologinei ir cheminei būklei.
Klaipėdos apygardos prokuratūrai taip pat pateikė daugiau nei 48 mln. eurų civilinį ieškinį dėl „Grigeo Klaipėdos“ aplinkai padarytos turtinės žalos atlyginimo
Pasak T. Eikino, nepaisant to, „Grigeo Klaipėda“ pasirengusi įgyvendinti aplinkos atkūrimo priemones ir atlyginti visą patvirtintą žalą gamtai. Viena jų – nendrių pjovimas Kuršių marių pakrantėse.
Tuo metu aplinkos ministras Simonas Gentvilas liepą pareiškė, kad „Grigeo Klaipėda“ yra praradusi pasitikėjimą, meluoja, jog pati pastebėjo paskutinę avariją liepos mėnesį, kai dėl gedimo jos nuotekos vėl išsiliejo į Kuršių marias.
Ministras portalui 15min.lt kritikavo ir įmonės suplanuotas 3,5 mln. eurų investicijas į aplinkosaugą. Anot jo, jos turėjo būti padarytos dar įsigijus įmonę, prieš dešimtmetį.
Teismui perduodamą baudžiamąją bylą sudaro daugiau kaip 80 tomų medžiagos.
G. Skersinskytė anksčiau sakė, kad už taršą atsakingiems asmenims gali grėsti iki šešerių metų nelaisvės, o „Grigeo Klaipėdai“ gresia iki 5 mln. eurų bauda.
Aplinkos apsaugos departamentas pernai sausį Klaipėdos apygardos prokuratūrai taip pat pateikė daugiau nei 48 mln. eurų civilinį ieškinį dėl „Grigeo Klaipėdos“ aplinkai padarytos turtinės žalos atlyginimo. Ieškinys perduotas teismui ir nagrinėjamas kartu su baudžiamąja byla.
„Grigeo Klaipėdos“ tarša į viešumą iškilo 2020 metų sausį – tuomet prokurorai pradėjo tyrimą.
