Pasirodžius žiniai apie tai, kad valdantieji svarsto Seimo nario, konservatoriaus kandidatūrą į Konstitucinį Teismą, savo nuomonę socialiniuose tinkluose išreiškė ir teisininkas Dominykas Vanhara.
„Na ką, gerbiamieji, sakiau, kad Lietuvos politinis fonas darosi vis įdomesnis. Tai va, vakar per žiniasklaidą nuskambėjo žinia, kad kandidatu į Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo (toliau tekste – LRKT) teisėjus yra teikiamas dabartinis TS-LKD partijos ir frakcijos narys, dabartinis Seimo teisės ir teisėtvarkos komiteto (toliau tekste – TTK) pirmininkas Stasys Šedbaras.
Prisipažinsiu, kai vakar pamačiau šią žinią, pagalvojau, kad čia kokia bloga „antis“ buvo paleista. Nes, na, negali valdančioji TS-LKD partija elgtis taip įžūliai, kad savo TTK pirmininką į LRKT teisėjus prastūminėtų. Negali taip gi būti. Pasirodo, matyt, dėl savo jauno amžiaus, esu per daug naivus – gali, dar ir kaip gali. Šiandien jau išėjo detalesnės žinios, kad dabartinis Seimo TTK pirmininkas pats nurodo, kad ir nori, ir gali tapti LRKT teisėju.
O va čia, gerbiamieji, yra, nepabijokim to žodžio, bet šakės. TS-LKD šioje LRKT sudėtyje jau yra pavykę į LRKT teisėjus prastumti vieną politiškai angažuotą teisėją. Kuris ir dėliojosi ant savo nuotraukų facebooke ženklus „Už Ingridą“, ir visokeriopai už ją agitavo. Aišku, kai atėjo laikas kandidatuoti į LRKT, prasitrynė. Na, bet kadangi šis naujai paskirtas teisėjas pakeitė buvusį LRKT pirmininką D. Žalimą, kuris, koks sutapimas, irgi buvo TS-LKD narys, ir irgi į LRKT teiktas TS-LKD tuometinės Seimo pirmininkės I. Degutienės, tai šis naujai paskirtas LRKT teisėjas bent jau kažkokį vidinį padorumą ir sąžiningumą yra turintis, tai LRKT sudėtis nuo jo paskyrimo bent jau nepablogėjo. Plius, politiškai angažuotą pirmininką pakeitė politiškai angažuotas paprastas teisėjas.
Nes jei čia ne baisus košmaras, tuomet mes tuoj gyvensime TS-LKD sukaltoje politinėje vertikalėje
Bet Stasį Šedbarą į LRKT teisėjus? Prašau, pasakykit man, kad čia aš sapnuoju košmarą ir tuoj atsibusiu. Nes jei čia ne baisus košmaras, tuomet mes tuoj gyvensime TS-LKD sukaltoje politinėje vertikalėje, kurios visas grandis kontroliuos vienintelė teisinga, vienintelė neginčijama ir vienintelė nekvestionuojama partija – TS-LKD. Panašiai kaip ir Putino Rusijoje.
Žiūrėkit, gerbiamieji, kas gaunasi. Seimą ir Vyriausybę šiuo metu kontroliuoja TS-LKD, kaip pagrindinė valdančioji partija. Čia viskas gerai, viskas pagal Konstituciją, taip ir turi būti. Nes TS-LKD laimėjo praeitus Seimo rinkimus (sveikinimai ir padėkos tiems, kurie jų metu prasėdėjo ant sofos ir rinkimuose nedalyvavo). Bet TS-LKD, pasinaudodami savo dabartine įtaka, akivaizdžiai bando uzurpuoti ir LRKT.
Aš tik pažymėsiu, kad LRKT mūsų teisinėje sistemoje yra išskirtinė teisminė institucija, kuri jos kompetencijai priskirtinais klausimais yra pirmoji, paskutinė ir vienintelė instancija. Jei bet kuriam kitam teisme tu, matydamas, kad tavo bylą nagrinėjantis teisėjas yra galimai šališkas, kad tavo bylą nagrinėja kažkaip ne taip, tu visuomet turėsi teisę į priimto sprendimo peržiūrą instancine tvarka, t.y. teikti apeliacinį skundą ir, jei pasiseks, dar ir pateikti kasacinį skundą Lietuvos Aukščiausiajam Teismui (jei pastarasis priims skundą nagrinėti).
Net ir išnaudojus visas instancines teismo sprendimo kontrolės priemones, tau dar liks teorinė galimybė naudotis proceso atnaujinimo institutu. Bet jei byla yra išnagrinėjama LRKT – tai bus vienintelė instancija, kurios nutarimai yra galutiniai ir neskundžiami. Dar daugiau, LRKT nutarimai yra privalomi visiems visų instancijų Lietuvos teismams. Taigi, jei TS-LKD pavyks į LRKT paskirti Stasį Šedbarą, tai bus akivaizdus ženklas, kad TS-LKD siekia užvaldyti ir šį teismą. O tai jau sukels netgi dvejopas teisines pasekmes.
Visų pirma, mūsų Konstitucija numato valdžių padalijimo principą. T.y. kad yra įstatymų leidžiamoji, įstatymų vykdomoji ir teisminė valdžia, kai visos šios valdžios grandys kontroliuoja viena kitos darbą. Bet jei viena partija užvaldo visas šias grandis, kas iš to gaunasi? Taip, teisingai, Putino Rusijos valdžios vertikalė.
Visų antra, LRKT priimti nutarimai yra privalomi visiems visų instancijų teismams. Taigi, jei TS-LKD kontroliuos LRKT, ji per LRKT nutarimus ir išaiškinimus kontroliuos ir visą Lietuvos teismų sistemą. Joks Lietuvos teismas negalės priimti sprendimo, nuosprendžio ar nutarties, kuri prieštarautų LRKT išaiškinimams.
Tęskime dar toliau: Stasys Šedbaras, kaip dabartinis Seimo TTK pirmininkas nuo TS-LKD, demonstravo itin aštrų politinį angažuotumą įvairiais klausimais. Be kita ko, per jo rankas yra perėję įvairūs klausimai, kurie šiuo metu LRKT laukia eilės nagrinėjimui. Viena svarbiausių iš tokių bylų yra dabartinės valdžios priimtas galimybių pasas. Šį klausimą dabar nagrinės LRKT. LRKT teisėju ketinama paskirti TS-LKD atstovą – Stasį Šedbarą, šalia jau vieno esančio politiškai angažuoto LRKT teisėjo. Kaip manote, kaip jie šį klausimą nagrinės?
Objektyvusis teisėjo nešališkumo testas yra laikomas papildoma garantija, atsižvelgiant į tai, kad kai kuriose bylose gali būti sudėtinga pateikti įrodymus
Europos Žmogaus Teisių Teismas savo jurisprudencijoje, atsižvelgiant į tai, kad žmogaus teisė į teisingą teismą yra viena iš pamatinių Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje įtvirtintų teisių, yra ne kartą konstatavęs būtinybę šalinti bet kokias abejones dėl bylą nagrinėjančio teisėjo neobjektyvumo. Antai: „Objektyvusis teisėjo nešališkumo testas yra laikomas papildoma garantija, atsižvelgiant į tai, kad kai kuriose bylose gali būti sudėtinga pateikti įrodymus, paneigiančius teisėjo subjektyviojo nešališkumo prezumpciją (žr. pvz., EŽTT sprendimą byloje Pullar prieš Jungtinę Karalystę, peticijos Nr. 22399/93, par. 32).
Taikant objektyvųjį teisėjo nešališkumo testą reikia nustatyti, ar, be teisėjo elgesio, yra kitų patikrinamų faktų, kurie gali kelti abejonių dėl teisėjo nešališkumo. Taikant šį testą didelė reikšmė suteikiama suinteresuoto asmens požiūriui, objektyvaus stebėtojo nuogąstavimams. Tai, kaip situacija atrodo, turi tam tikros svarbos arba, kitaip tariant, „teisingumas ne tik turi būti įvykdytas, jis taip pat turi atrodyti įvykdytas“ (žr. pvz., EŽTT sprendimą byloje De Cubber prieš Belgiją, peticijos Nr. 9186/80 par. 26, Micallef prieš Maltą, peticijos Nr. 17056/06, par. 98). Nuo to priklauso pasitikėjimas, kurį demokratinėje visuomenėje teismai turi įkvėpti žmonėms ir visų pirma bylos šalims. Šiuo atžvilgiu net įtarimas gali turėti tam tikrą reikšmę, todėl kiekvienas teisėjas, dėl kurio šališkumo gali kilti teisėtų (pagrįstų) abejonių, turi nusišalinti (žr. pvz., EŽTT sprendimą byloje Castillo Algar prieš Ispaniją, peticijos Nr. 28194/95, par.45)
Taigi, remiantis paminėta EŽTT praktika, jei TS-LKD pavyks prastumti savo narį – dabartinį Seimo TTK pirmininką Stasį Šedbarą į LRKT, ir jis, būdamas LRKT teisėju, nagrinės klausimus, kuriuos priėmė TS-LKD valdžia, dar daugiau, jei jis nagrinės klausimus, kuriuos jis pats, kaip dabartinis Seimo TTK pirmininkas, priiminėjo, tai, gerbiamieji, kaip Jūs manote, ar tokiose LRKT nagrinėjamose bylose teisingumas bus įvykdytas ir ar atrodys, kad bus įvykdytas? Nes, mano nuomone, teisingumas tokiu atveju nei bus įvykdytas, nei atrodys, kad bus įvykdytas. O va kas tikrai atrodys – tai kad TS-LKD pavyko susikalti savo politinę vertikalę. Kai patys ir priiminėja sprendimus, patys juos vykdo, ir patys jų konstitucingumą tikriną per LRKT. O ką Konstitucija? Konstitucija, gerbiamieji, tuo metu rūkys kur nors kamputyje, laukdama geresnių laikų, kol ją kas nors teiksis prisiminti…”, – teigė D. Vanhara.
