Kipras pradėjo šešių mėnesių pirmininkavimą Europos Sąjungos Tarybai. Ta proga vasario 16 d. Kipro ambasadorius prie Šventojo Sosto Georgesas Poulidesas (Georgas Pulidėsas), Diplomatinio korpuso dekanas, surengė darbo pietus Europos Sąjungos valstybių ambasadoriams. Renginyje dalyvavo arkivyskupas Paulas Richardas Gallagheris (Polas Ričardas Galageris), Vatikano sekretorius ryšiams su valstybėmis ir tarptautinėmis organizacijomis.
Arkivyskupas P. R. Gallagheris taip pat, kaip įprasta, dalyvavo Miuncheno saugumo konferencijoje, kur surengė keletą dvišalių susitikimų.
Nepaisant nuolatinio įsipareigojimo siekti taikos, Šventasis Sostas nedalyvaus Gazos taikos taryboje. Tai pareiškė kardinolas Pietro Parolinas (Pietras Parolinas), Vatikano valstybės sekretorius, kalbėdamas dvišalio susitikimo su Italija kuluaruose, minint Laterano sutarčių metines – svarbią datą Bažnyčios ir valstybės santykių istorijoje.
Kipras – valstybė, kurioje stovi paskutinė siena Europoje ir kuri jau beveik penkiasdešimt metų patiria savo teritorijos dalies okupaciją, – perėmė rotacinį pirmininkavimą ES Tarybai. Savo prioritetus ambasadorius G. Poulidesas pristatė darbo pietų metu, dalyvaujant arkivyskupui Gallagheriui.
Savo kalboje ambasadorius pabrėžė, kad Kipras jaučia „gilų atsakomybės jausmą už Europos šeimą“ ir padėkojo arkivyskupui už dalyvavimą, kuris „pagerbia ir atspindi ilgalaikį Europos Sąjungos ir Šventojo Sosto dialogą – dialogą, grindžiamą bendru moraliniu horizontu“.
Savo kalboje ambasadorius pabrėžė, kad Kipras jaučia „gilų atsakomybės jausmą už Europos šeimą“ ir padėkojo arkivyskupui už dalyvavimą, kuris „pagerbia ir atspindi ilgalaikį Europos Sąjungos ir Šventojo Sosto dialogą – dialogą, grindžiamą bendru moraliniu horizontu“.
Pasak jo, būtent šis moralinis horizontas „apibrėžia mūsų atsakomybės ribas: tai lęšiai, per kuriuos atpažįstame kiekvieno žmogaus orumą. Esame vieningi įsitikinimu, kad stipresniojo teisė niekada neturi nugalėti stiprybės teisės“.
Ambasadorius priminė, kad Kipras yra „vienintelė Europos Sąjungos valstybė narė, vis dar patirianti okupaciją“, tačiau kartu jis „įkūnija pačią Europos projekto esmę: sąjungą, kurioje visos valstybės yra lygios, nepaisant dydžio, o skirtumai paverčiami kolektyvine stiprybe“.
Kipro pirmininkavimo šūkis – „Autonomiška Sąjunga – atvira pasauliui“. Ambasadoriaus teigimu, tai „atspindi kitą Europos integracijos žingsnį“.
Pirmininkavimas grindžiamas penkiais pagrindiniais ramsčiais. Pirmasis – „autonomija per saugumą, gynybą ir pasirengimą“, nes Rusijos agresija prieš Ukrainą „parodė, kad mūsų saugumo architektūra turi būti stiprinama“. Kipras, pabrėžė jis, tai žino iš savo patirties.
Baigdamas ambasadorius pabrėžė, kad Europa buvo kuriama „drąsos akimirkomis, kai tautos rinkosi susitaikymą vietoj nuoskaudos, vienybę vietoj susiskaldymo, teisę vietoj jėgos“.
Antrasis ramstis – „autonomija per konkurencingumą“, nes „konkurencingesnė Europa yra atsparesnė ir savarankiškesnė“.
Trečiasis ramstis – „Sąjunga, atvira pasauliui“. Ambasadorius pabrėžė plėtros svarbą, įvardydamas Ukrainą, Moldovą, Vakarų Balkanus ir Turkiją. Jis pridūrė, kad kipriečiai „vis dar laikosi neištesėto pažado dėl susivienijimo“, o „Europos integracija negali būti laikoma užbaigta, kol viena iš valstybių narių yra padalyta ir turkų bei graikų kipriečiai negali visapusiškai naudotis tomis pačiomis teisėmis kaip kiti europiečiai“.
Ketvirtasis ramstis – „Sąjunga, kuri nepalieka nė vieno nuošalyje“. Tam būtina stiprinti socialinę sanglaudą, saugoti pažeidžiamuosius, užtikrinti lygias galimybes, kovoti su vaikų skurdu, gerinti prieigą prie įperkamo būsto ir viešosios sveikatos priežiūros, skatinti lyčių lygybę, neįgaliųjų įtrauktį ir jaunimo galimybes. Kipras remia „visišką Europos socialinių teisių ramsčio įgyvendinimą“, skatindamas skaidrų ir įtraukų švietimą, įgūdžių ugdymą ir mokymąsi visą gyvenimą.
Penktasis ramstis susijęs su ilgalaikiu biudžetu, kuris turi užtikrinti patikimumą ir tęstinumą bei finansuoti strateginius prioritetus – nuo saugumo ir konkurencingumo iki žaliosios ir skaitmeninės pertvarkos, kartu stiprinant Europos atsparumą ir vienybę.
Baigdamas ambasadorius pabrėžė, kad Europa buvo kuriama „drąsos akimirkomis, kai tautos rinkosi susitaikymą vietoj nuoskaudos, vienybę vietoj susiskaldymo, teisę vietoj jėgos“.
