Seimo Sveikatos reikalų komitetas trečiadienį pritarė Pagalbinio apvaisinimo įstatymo projekto pataisoms, kuriomis siūloma panaikinti prievolę amžinai saugoti embrionus, taip pat bus plečiamos galimybės susilaukti vaikų ne tik šeimoms.
Šias pataisas teikė liberalai Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen ir parlamentaras Arminas Lydeka.
Pataisomis siūloma embrionus saugoti dešimtmetį, taip pat – didinti valstybės finansavimą pastoti negalinčioms poroms, naikinti iki šiol galiojančius amžiaus cenzo ribojimus.
„Patobulinus pagalbinio apvaisinimo ir vaisingumo išsaugojimo paslaugų sąlygas, būdus, tvarką, vaikų negalinčioms susilaukti šeimoms arba partneriams užtikrinsime visavertę teisę jų susilaukti“, – pranešime teigė V. Čmilytė-Nielsen.
A. Lydekos teigimu, Lietuva dabar taiko vienus griežčiausių ribojimų visame pasaulyje, jie neatitinka nei vietinių, nei tarptautinių diagnostikos bei gydymo rekomendacijų.
Iki šiol poroms, nenorinčioms embrionų saugoti amžinai, likdavo vienintelė įstatymu numatyta galimybė – atsisakyti embrionų, perleidžiant juos kitų porų pagalbiniam apvaisinimui.
„Tokia praktika kelia daug etinių ir moralinių klausimų, ar embrionų donorystė pasirenkama laisva valia. Suvaržymas žmonėms neleidžia įgyvendinti donorystės kaip humanizmo idėjomis ir principais paremto sprendimo“, – sakė A. Lydeka.
Atveriamas kelias vaikų susilaukti homoseksualioms poroms
Į tokius sveikatos komiteto sprendimus socialiniuose tinkluose iškart sureagavo teisininkas Vygantas Malinauskas. Jo teigimu, tokie sprendimai atveria kelią homoseksualams susilaukti vaikų pagalbinio apvaisinimo būdu.
„Šiandien Seimo Sveikatos reikalų komitetas valdančiųjų balsais pritarė Pagalbinio apvaisinimo įstatymo pakeitimams atveriantiems kelią pagalbinio apvaisinimo būdu susilaukti vaikų homoseksualioms poroms ir panaikinantiems draudimą naudoti žmogaus embrionus ne apvaisinimo tikslais (pavyzdžiui, žmogaus kamieninių ląstelių išgavimui). Taigi, tiek konservatizmo Lietuvos konservatorių partijoje..
Sveikatos reikalų komiteto dauguma pritarė, kad dabartiniame Pagalbinio apvaisinimo įstatyme vartojama „sugyventinių” sąvoka būtų keičiama į “partnerių” sąvoką, nes neva „Lietuvos žmonėms partnerių sąvoka yra priimtinesnė”. Tačiau reikalas tas, kad sugyventinių sąvoka Lietuvos teisėje gali būti taikoma tik bendrai gyvenančių vyro ir moters poroms (kurie dar nesudarę santuokos). Tuo tarpu pagal Europos Žmogaus teisių teismo išaiškinimą byloje Vallianatos ir kt. v. Graikija (2013) valstybės partnerystės negali apsiriboti tik heteroseksualiomis poromis.
Komitetas visiškai ignoravo Lietuvos Vyskupų Konferencijos pastabą, kad toks pakeitimas pažeidžia geriausią vaiko interesą augti su tėčiu ir mama. Taip pat, komiteto dauguma pritarė, kad būtų išbraukta dabar galiojančio įstatymo nuostata, kad embrionas gali būti naudojamas tik moters pagalbiniam apvaisinimui.
Prioritetas teikiamas vartotojiškiems interesams vartojimo objektu paverčiant ir žmogaus gyvybę, ir patį vaiką
Seimo pirmininkė Čmilytė (praėjusią savaitę komitete pristačiusi projektą) ir komitete kalbėję valdžios atstovai aiškino, kad neva ši nuostata „perteklinė”, nes tyrimus su embrionais draudžia Biomedicininių tyrimų įstatymas, ir kad Pagalbinio apvaisinimo įstatymas nurodo, kad embrionai kuriami apvaisinimui. Tačiau tiek Čmilytė, tiek kiti kalbėję valdžios atstovai nutylėjo, kad biomedicinių tyrimų įstatymas draudžia tik embrionų naudojimą tyrimams. Bet, biomedicininių tyrimų įstatymas nedraudžia, embrionų naudoti kaip žmogaus kamieninių ląstelių šaltinio kitiems (ne tyrimų tikslams) pvz. kokioms nors šiuo metu didelę paklausą turinčioms jauninimo procedūroms ar juos naudoti kaip biologinę žaliavą.
Taip pat buvo manipuliuojama tuo, kad įstatyme numatytas embriono sukūrimo tikslas yra moters apvaisinimas. Bet, juk kalba eina apie tai, kam gali arba negali būti naudojami pertekliniai embrionai (kurių pagal dabartines taikomas procedūras paprastai sukuriama daugiau nei reikia). Žodžiu, yra sąmoningai klaidinami rinkėjai siekiant užmaskuoti tai, kad valdantiesiems pagarbą žmogaus gyvybei ir geriausiems vaiko interesams iš tiesų nieko nereiškia. Prioritetas teikiamas vartotojiškiems interesams vartojimo objektu paverčiant ir žmogaus gyvybę, ir patį vaiką”, – rašė V. Malinauskas.
