Šveicarijos krikščioniškoje mokykloje mokiniai buvo mušami diržu. Apie tai liudija liudininkų parodymai ir sukurtas dokumentinis filmas.
Šveicarijos dokumentuose teigiama, kad mokiniai buvo fiziškai skriaudžiami reguliariai.
„Mes žinojome, kad jei mušimo metu būsi tylus ir neišleisi nė garso, mušimas baigsis po 3 ar 4 smūgių. Tačiau jei maištausi, būsi mušamas tol, kol nusiraminsi”, – pasakoja viena iš aukų. Apie skriaudas vaikams rašo „CNE News”.
„Krikščioniškoje Linto mokykloje” (CSL) vaikai turi išmokti „gerbti triasmenį Dievą”. Šią mokyklą 1995 m. kartu su internatu ir laisvąja bažnyčia įkūrė Jurgis Läderachas (Jürg Läderach), rašo SRF. Šveicarijos transliuotojas sukūrė dokumentinį filmą apie evangelinę bendruomenę. Šiandien mokyklą lanko 48 vaikai.
Buvo žinoma, kad Hof Oberkircho evangelikų bendruomenei priklausančios mokyklos mokiniai buvo „auklėjami griežtai religiškai”, rašo SRF. Visuomenė net spėliojo, kad kartais jie buvo baudžiami fizinėmis bausmėmis. Tačiau, kadangi tėvai gynė mokyklą ir tvirtino, kad jų vaikai ją myli, valdžios institucijos negalėjo pradėti tyrimo.
Tačiau prieš dvejus su puse metų pradėjo sklisti buvusių mokinių liudijimai. Tuomet SRF pradėjo kurti dokumentinį filmą apie mokyklą.
Netrukus po to mokykla užsakė ataskaitą, kurioje 58 mokiniai liudijo apie savo patirtį mokykloje. Jie pasakoja apie mušimus ir jų ritualus, kurių metu turėdavo nusirengti nuogai. Be to, ataskaitoje minimi seksualiniai nusikaltimai.
Joelis (Džoelis W.) buvo vienas iš skriaudžiamų mokinių, kaip jis pasakoja dokumentiniame filme. „Reikėdavo pasilenkti virš lovos, nusimauti kelnes ir tada būdavau mušamas. Visada stengdavausi apgauti save, kad daugiau nieko nejausčiau. Nes tai nesibaigdavo po dviejų ar trijų smūgių, tai tęsdavosi ir tęsdavosi”.
Daugiausia mušė mokyklos direktorius ir jo žmona, Hansas ir Helga Kolleriai, sako W. Tačiau muštynėse diržu dalyvavo ir mokyklos įkūrėjas Jurgis Läderachas, priduria kitas mokinys.
Helga Koller prisipažįsta, kad bausdama vaikus naudojo fizinį smurtą, rašo „Tagblatt”. „Nėra jokio pasiteisinimo, – sako ji. – Aš buvau toje rutinoje. Visi apie tai žinojo, visi dalyvavo. Ir kūno bausmės taip pat buvo skelbiamos”.
Tačiau J. Läderachas neigia visus kaltinimus. Jis išplatino pareiškimą, kuriame teigia, kad „niekada nemušė ir panašiai kitaip nesielgė su jokiais mokiniais”. Kartu jis apgailestauja dėl to, kas įvyko mokykloje. „Prieš daugelį metų turėjome imtis ryžtingų veiksmų”.
Jo sūnus Johannesas Läderachas sako, kad „baimės atmosferą” patyrė dar mokykloje. Filmą jis pavadino „labai įtemptu”. „Matyti, kaip žmonės kalba apie tokią psichinę ir fizinę prievartą, yra neįtikėtinai skausminga, ypač tokioje aplinkoje, kurios dalimi pats buvai”. Jis sako smerkiantis visų formų smurtą mokykloje. „Tai prieštarauja viskam, kuo tikiu ir kas man svarbu”.
Pasak „Luzener Zeitung”, labai tikėtina, kad Läderachai atsidūrė sunkioje dilemoje. Viena vertus, Johannesas turi aiškiai išreikšti savo nuomonę ir atsiriboti nuo tėvo veiksmų, nes priešingu atveju atrodo, kad jis pritaria tariamam smurtui arba jį menkina. Kita vertus, jis turėtų būti atsargus, nes jis taip pat yra Läderacho šokolado įmonės generalinis direktorius, kuriai gali turėti įtakos, jei piktnaudžiavimo skandalas taps plačiau žinomas.
SRF rašo, kad daugumai įtariamo piktnaudžiavimo atvejų yra suėjęs senaties terminas ir jų negalima teisiškai ištirti. Todėl J. Läderachas laikomas nekaltu, kol neįrodyta priešingai. Tačiau buvęs mokyklos savininkas grasina pateikti kaltinimus visiems, kurie teigs, kad mokykloje patyrė smurtą.
