Šveicarijoje sekmadienį vyksta balsavimas dėl to, ar uždrausti visą veidą slepiančias skaras viešose vietose, nors moterys, dėvinčios tokius islamiškus šydus, yra itin retas vaizdas šalies gatvėse.
Kaip rodo apklausos, nedidelė dauguma Šveicarijos žmonių pritaria tokiam siūlymui. Balsavimas vyksta po daugelio metų diskusijų po panašių draudimų kitose Europos šalyse ir kai kuriose musulmoniškose valstybėse.
Nors pasiūlyme „Taip draudimui viso veido dangalams“ nėra minima burka ar nikabas, kurie palieka tik neuždengtas akis, nėra abejonių, dėl ko diskutuojama.
Įvairiuose Šveicarijos miestuose buvo matyti kampanijos plakatų su užrašais „Sustabdykime radikalų islamą!“ ir „Sustabdykime ekstremizmą!“, kuriuose pavaizduota moteris, vilkinti juodą nikabą.
Tuo metu priešingos stovyklos plakatuose rašoma: „Ne absurdiškam, nenaudingam ir islamofobiškam įstatymui prieš burkas“.
Draudimas reikštų, kad niekas negalėtų visiškai uždengti savo veido viešose vietose, pavyzdžiui, parduotuvėse ar atvirame kaime.
Tačiau būtų ir išimčių, įskaitant pamaldų vietas.
„Šis tekstas yra ne tik nenaudingas, bet ir rasistinis ir seksistinis“, – pareiškė Ines El Shikh (Ines Šich), feministinės musulmonių grupės „Purple Headscarves“ atstovė.
Ji sakė naujienų agentūrai AFP, kad siūlomas įstatymas sukūrė problemos įspūdį, tačiau „Šveicarijoje yra tik 30 moterų, dėvinčių burkas“.
2019 metais Federalinio statistikos biuro apklausa parodė, kad 5,5 proc. Šveicarijos gyventojų buvo musulmonai, daugiausia turintys šaknis buvusioje Jugoslavijoje.
Susirūpinimas dėl „kraštutinio“ islamo
Visą veidą dengiantys šydai „yra kraštutinė islamo forma“, pareiškė draudimą palaikančios kampanijos atstovas Jeanas-Lucas Addoras (Žanas Liukas Adoras) iš populistinės dešiniojo sparno Šveicarijos liaudies partijos (SVP).
Jis pripažino, kad „laimei“ Šveicarijoje nėra daug burkas nešiojančių moterų, tačiau pabrėžė, kad „kai egzistuoja problema, mes ją sprendžiame, kol ji netampa nekontroliuojama“.
Vyriausybė ir parlamentas nepritaria veidą slepiančių skarų draudimui visos šalies mastu.
Jei iniciatyva bus atmesta, automatiškai įsigalios taisyklė, kad žmonės turėtų parodyti savo veidus pareigūnams, jei to reikėtų tapatybei nustatyti, pavyzdžiui, pasienyje.
Pagal 8,6 mln. gyventojų turinčios Šveicarijos tiesioginės demokratijos sistemą bet kokiu klausimu gali būti rengiamas nacionalinis balsavimas, jei tam parašais pritaria bent 100 000 gyventojų.
Tokie balsavimai vyksta kas tris mėnesius.
2009 metais įvykęs balsavimas, per kurį pritarta draudimui mečetėse statyti minareto bokštus, užsienyje sukėlė pasipiktinimą.
Sekmadienį Šveicarijoje balsuojama dar dviem klausimais: dėl laisvosios prekybos susitarimo, sudaryto tarp Šveicarijos ir Indonezijos, ir vyriausybės plano įvesti federaliniu mastu pripažįstamą elektroninės tapatybės sistemą, kuri galėtų būti naudojama užsisakant prekes ir paslaugas internetu.
Nors dauguma gyventojų balsavo iš anksto, sekmadienį kelias valandas veiks balsavimo apylinkės. Jos užsidarys vidurdienį vietos (13 val. Lietuvos) laiku, o pirmųjų rezultatų laukiama sekmadienio popietę.
