Šveicarija šį savaitgalį rengiasi parlamento rinkimams, galintiems pakeisti Šveicarijos vykdomąją valdžią.
Paskutinieji balsavimo biuleteniai į balsadėžes bus įmesti sekmadienį, o didžioji dauguma šveicarų jau balsavo paštu. Renkami abeji parlamento – Federalinio Susirinkimo – rūmai.
Nacionalinę Tarybą, žemuosius parlamento rūmus, sudaro 200 įstatymų leidėjų, išrinktų 26 Šveicarijos kantonuose.
Aukštuosius rūmus – Kantonų Tarybą – sudaro 46 nariai.
Abeji rūmai renkami ketverių metų kadencijai.
Apklausos rodo, kad dvi žaliųjų partijos pasirodys prasčiau nei per ankstesnius 2019 metų rinkimus, o centristai gali gauti daugiau vietų parlamento žemuosiuose rūmuose – tai sustiprintų jų pozicijas vykdomojoje valdžioje.
Remiantis apklausomis, šveicarams šiuo metu svarbiausi trys klausimai: didėjantys mokesčiai privalomojo sveikatos draudimo sistemoje, klimato kaita, dėl kurios nyksta Šveicarijos ledynai, ir nerimas dėl migrantų bei imigracijos.
Šis balsavimas gali atskleisti, ką dar viena Europos šalis galvoja apie dešiniųjų populistų politiką ir būtinybę skirti lėšas ir kitus išteklius kovai su visuotiniu atšilimu tuo metu, kai didelė infliacija prispaudė daugelį gyventojų, net ir pasiturinčioje Šveicarijoje.
Kas ketverius metus vykstantys įstatymų leidžiamosios valdžios rinkimai galiausiai nulems būsimą Alpių šalies vykdomosios valdžios sudėtį. Šveicarijos prezidentas Alainas Berset (Alenas Bersė), Federalinės Tarybos narys, anksčiau šiemet netikėtai paskelbė, kad metų pabaigoje pasitrauks iš vyriausybės po 12 metų darbo joje.
Kiekvienas iš septynių šios tarybos narių turi vyriausybės ministrų portfelius ir kasmet pasikeisdami užima aukščiausią Šveicarijos prezidento postą. Šios pareigos iš esmės yra simbolinės ir daugiausia susijusios su atstovavimu užsienyje.
Kitais metais socialistą A. Berset prezidento poste pakeis centristė Viola Amherd. Federalinėje Taryboje atstovaujamos keturios didžiausios partijos: dešinioji Šveicarijos liaudies partija, socialistai, liberalai, turintys po dvi vietas, ir Centro partija, turinti vieną vietą.
2-2-2-1 vietų pusiausvyra Federalinėje Taryboje vadinama Šveicarijos „stebuklingąja formule“, kuria siekiama sumažinti galimybę, kad atskiros asmenybės įgis per daug galios, ir užtikrinti pusiausvyrą valdant šalį.
Naujasis Federalinis Susirinkimas – visi 246 deputatai – vyriausybės narius išrinks gruodį.
Kandidatai nebūtinai turi būti iš Federalinio Susirinkimo. Jis stengiasi užtikrinti, kad kantonams ir kalbinėms bendruomenėms vyriausybėje būtų teisingai atstovaujama.
Be to, Šveicarijoje galioja tiesioginė demokratija, pagal kurią rinkėjai dažnai eina prie balsadėžių – paprastai keturis kartus per metus – ir balsuoja dėl įvairių klausimų. Į referendumo rezultatus turi reaguoti parlamentas.
