Praėjus beveik dešimtmečiui po to, kai Kroatija tapo naujausia Europos Sąjungos nare, ši šalis stengiasi kuo geriau išnaudoti savo, kaip bloko narės iš Vakarų Balkanų, statusą.
Sausio 1 dieną Kroatija įsives bendrąją ES valiutą – eurą – ir prisijungs prie Šengeno erdvės. 4 mln. gyventojų turinčios šalies pareigūnai prognozuoja, kad šie pokyčiai bus prisimenami kaip vienas didžiausių šalies pasiekimų nuo tada, kai prieš 31 metus subyrėjus Jugoslavijai, ji paskelbė nepriklausomybę.
Euro įvedimas teikia ekonominės naudos, nes stiprėja finansiniai ryšiai su 19 kitų valiutos naudotojų ir Europos Centriniu Banku. Tai taip pat reiškia, kad 340 mln. žmonių, gyvenančių dabartinėje euro zonoje, nebereikės keisti eurų į Kroatijos kunas, be to, į nuostabia Adrijos jūros pakrante garsėjančią šalį bus galima įvažiuoti be pasienio kontrolės.
„Po 10 narystės (ES) metų sąmoningai ir pelnytai pasiekėme etapą, kai tapsime vienintele šalimi istorijoje, kuri tą pačią dieną prisijungs prie Šengeno ir euro zonų“, – sakė Kroatijos ministras pirmininkas Andrejus Plenkovičius neseniai vykusioje verslo konferencijoje apie artėjančius svarbius integracijos etapus.
„Kai kurios šalys šiuos tikslus pasiekė vieną po kito per palyginti trumpą laiką, tačiau nė viena jų nepasiekė abiejų tą pačią dieną“, – sakė jis, pridurdamas, kad šie pokyčiai „turės transformacinį poveikį mūsų ekonomikai“.
Tačiau ne visi kroatai taip džiaugiasi artėjančiais pokyčiais, ypač tuo, kad palaipsniui bus atsisakyta jų išeinančios valiutos.
Kai kurie su sentimentais žvelgia į kuną, kuri buvo įvesta siekiant užtikrinti pinigų autonomiją po Kroatijos atsiskyrimo nuo buvusios Jugoslavijos ir 1991–1995 metų karo.
„Kuna buvo Kroatijos nepriklausomybės simbolis. Visi buvome prie jos prisirišę, todėl bus šiek tiek sunku susitaikyti su jos išnykimu, – sakė karo tarp Kroatijos vyriausybės ir serbų kontroliuotai Jugoslavijos kariuomenei lojalių pajėgų veteranas Vladislavas Studaras. – Bet ką mes galime padaryti? Gyvenimas tęsiasi.“
Zagrebo gyventoja Stela Roso pritarė: „Šiek tiek liūdna, kad nebenaudosim kunos, nes ji buvo unikali mūsų šaliai, tačiau praktiškai (valiutos pakeitimas) man neturės jokios reikšmės.“
Europos Sąjunga gruodžio 8-ąją pritarė Kroatijos prisijungimui prie Šengeno erdvės nuo sausio.
Šiuo sprendimu bendras Šengeno erdvei priklausančių Europos šalių skaičius padidės iki 27: ji apims 23 ES valstybes nares, Šveicariją, Norvegiją, Lichtenšteiną ir Islandiją.
Vadinamoji Šengeno erdvė yra didžiausia pasaulyje laisvo keliavimo zona. Beveik 1,7 mln. žmonių gyvena vienoje Šengeno šalyje, o dirba kitoje. Kiekvieną dieną vidaus sienas kerta apie 3,5 mln. žmonių.
Intensyvus pasiruošimas
Kroatija įstojo į ES 2013 metais, kai blokas vėliausią kartą priėmė naują valstybę narę. Norėdama įsivesti eurą, šalis turėjo įvykdyti virtinę griežtų ekonominių sąlygų, įskaitant stabilų valiutos kursą, kontroliuojamą infliaciją ir patikimas valstybės išlaidas.
Po to, kai liepos mėnesį ES finansų ministrai uždegė Kroatijai žalią šviesą prisijungti prie euro zonos, šalies centrinis bankas turėjo intensyviai ruoštis.
„Užtikrinome (eurų) banknotų išankstinį tiekimą ir visą kitiems metams reikalingą kiekį, ir baigėme kaldinti reikiamą 600 mln. monetų kiekį. 93 proc. šio kiekio jau nukaldinta“, – sakė Kroatijos nacionalinio banko Grynųjų pinigų departamento vykdomasis direktorius Tihomiras Mavričekas.
„Nuo rugpjūčio vidurio iki lapkričio pabaigos apyvartoje esančių kunų suma sumažėjo 12 mlrd. o tai atitinka maždaug 1,7 mlrd. eurų, taigi liko maždaug du trečdaliai, t. y. apie 22 mlrd. kunų, kurių reikia atsisakyti“, – pridūrė jis.
Atsiskaitant grynaisiais pinigais, pirmąsias 14 dienų bus naudojama tiek Kroatijos kuna, tiek euras, tačiau grąžą pirkėjai gaus tik eurais.
T. Mavričekas naujos nacionalinės valiutos įvedimą apibūdino kaip „svarbią pinigų reformą ir didžiulę logistinę užduotį“.
„Žinome, kad pereiname prie naujos valiutos, ir akivaizdu, kad bus tam tikrų mokėjimų (grynaisiais) trikdžių, ypač per pirmąsias dvi savaites, tačiau jie greitai normalizuosis“, – sakė jis.
Kartu su užkulisiniu techniniu darbu vykdoma intensyvi visuomenės informavimo kampanija. Visi Kroatijos namų ūkiai gavo instrukcijas apie valiutos keitimą.
Rugsėjo pirmąją savaitę Kroatijoje parduodamų produktų kainų etiketės buvo papildytos palyginamosiomis kainomis eurais.
