Koronaviruso situacija:
* Nustatyti 1067 nauji COVID-19 atvejai, mirė devyni žmonės. Ligoninėse gydomi 942 COVID-19 pacientai, iš jų 92 – reanimacijoje. 14 dienų naujų susirgimų rodiklis 100 tūkst. gyventojų siekia 404 – paskutinį kartą panašus rodiklis fiksuotas vasario pradžioje.
* Sveikatos apsaugos ministerija numatė, kad nuo koronaviruso gali būti skiepijami ir įmonių, kuriose yra daugiau nei 100 darbuotojų, kolektyvai, jeigu lieka vakcinos paskiepijus kitas prioritetines grupes. Prezidentūra sukritikavo esamą prioritetų tvarką, teigdama, kad reiktų grįžti prie objektyvesnių kriterijų, tokių kaip žmonių amžius ar sveikatos būklės.
* Sveikatos apsaugos ministerija pranešė besiaiškinanti situaciją dėl galimos savivalės Marijampolėje sudarant „gyvą eilę“ žmonių, atėjusių skiepytis nuo COVID-19.
* Valstybinė vaistų kontrolės tarnyba informavo iki šiol sulaukusi 1742 pranešimų apie įtariamas nepageidaujamas reakcijas į vakcinas nuo COVID-19. Tai mažiau nei procentas nuo sunaudoto vakcinų skaičiaus. 43 nepageidaujamos reakcijos buvo sunkios.
* Europos vaistų agentūrai pranešus, kad neįprastų kraujo krešulių susidarymas turėtų būti pažymėtas kaip labai retas „AstraZeneca“ vakcinos šalutinis poveikis, Lietuva nusprendė tęsti skiepijimą „AstraZeneca“ vakcina bus skiepijama be apribojimų, tačiau besiskiepijantieji bus informuojami apie tai, kokius požymius reikėtų stebėti.
* Lenkijoje per parą mirė 954 sirgusieji – tai didžiausias COVID-19 paros aukų skaičius šalyje.
„15min group“. Naujienų portalą „15min“ ir naujienų agentūrą BNS valdančios įmonės, iki šiol priklausiusios Estijos bendrovei „Postimees Grupp“, jungiasi su Tomo Balžeko vadovaujama medijų ir skaitmeninio verslo grupe „Media bitės“. Nauja įmonių grupė Lietuvoje veiks „15min group“ vardu, už jos valdymą bus atsakinga „Media bičių“ akcininkų ir vadovų komanda.
Lietuvos banko įmoka. Lietuvos bankas iš 2020-ųjų metų pelno į valstybės biudžetą pervedė 16,6 mln. eurų – tai yra didžiausia centrinio banko sumokėta pelno įmoka nuo 2012-ųjų. Lietuvos banko, kuris pernai iš viso uždirbo 24,6 mln. eurų pelno, valdybos pirmininkas Gediminas Šimkus sako, kad dėl pandemijos ne visi centriniai euro zonos bankai pernai uždirbo pelno ir pervedė pinigų į savo valstybių biudžetus.
Privalomas skiepijimas. Europos Žmogaus Teisių Teismas paskelbė, kad privalomas skiepijimas gali būti laikomas būtinu demokratiškose šalyse. Šis svarbus sprendimas buvo priimtas išnagrinėjus Čekijos šeimų skundą dėl privalomo vaikų skiepijimo. Teismas nusprendė, kad šalies sveikatos politika siekė geriausių vaikų interesų. Ekspertai sako, kad ši nutartis gali sukelti padarinių sprendžiant dėl bet kokių privalomų skiepijimo kampanijų, ypač siaučiant koronaviruso pandemijai.
Neramumai Šiaurės Airijoje. Šiaurės Airijoje jau kelias dienas tęsiasi naktinės atakos, per kurias sužeista dešimtys policijos pareigūnų, taip pat vienas vairuotojas, į kurio autobusą pataikė padegamoji bomba. Šalies ministrų kabinetas pasmerkė neramumus šios nestabilios Jungtinės Karalystės provincijos probritiškoje bendruomenėje.
Parama Paleistinai. Jungtinių Valstijų prezidentas Joe Bidenas atnaujino finansinę pagalbą palestiniečiams bei pažadėjo stengtis, kad Artimųjų Rytų konfliktą būtų siekiama užbaigti dviejų valstybių sprendiniu. Tokį Vašingtono žingsnį neigiamai įvertino JAV sąjungininkas Izraelis.
Prezidento vizitas. Augant įtampai rytų Ukrainoje, šalies prezidentas Volodymyras Zelenskis išvyko į regioną prie sąlyčio su prorusiškų separatistų pajėgomis linijos. Teigiama, kad prezidentas į Donbasą vyksta „kaip vyriausiasis pajėgų vadas, kad pabendrautų su kariais ir palaikytų gynėjų kovinę dvasią“.
Planas dėl ginklų. J. Bidenas ruošiasi pristatyti naujas šaunamųjų ginklų kontrolės priemones, kuriomis, be kita ko, bus siekiama užkirsti kelią plisti savadarbiams įtaisams be serijos numerio. Demokratų partija spaudžia prezidentą imtis priemonių pažaboti kraujo liejimą po pastarųjų šaudynių Kolorade, Džordžijoje bei Kalifornijoje.
Ambasados užgrobimas. Mianmaro chuntos šalininkai perėmė Londone įsikūrusios šalies ambasados kontrolę. Tokį chuntos elgesį pasmerkė Jungtinė Karalystė. Diplomatai, ištikimi Mianmaro kariškių valdžiai, nebeįsileidžia ambasadoriaus ir atstovybę dabar kontroliuoja gynybos atašė.
„Sofageitas“. Turkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas ir šalies pareigūnai sulaukė kritikos, kai per šalies prezidento susitikimą su Europos Vadovų Tarybos pirmininku Charles’iu Micheliu ir Europos Komisijos pirmininke Ursula von der Leyen, jai nebuvo numatyta vieta atsisėsti prie kitų lyderių. Turkija teigia, jog sėdimųjų vietų tvarka susitikimo metu buvo išdėstyta pagal Europos Sąjungos siūlymą.
