Dievas pasirenka mums kalbėti per pranašus – ir drąsindamas gėriui, ir kviesdamas gręžtis nuo blogio. Jei atsiliepiame, tai keičia mūsų ir pasaulio istoriją. S. Nijolė Sadūnaitė mums perduoda ypatingą žinią – iš šv. Tėvo Pijaus lūpų, perduotą per šv. Joną Paulių II, kuris labai mylėjo Lietuvą, lydėjo ir, tikime, toliau lydi mus malda.
Per vieną susitikimą s. Nijolė liudijo: „Kai šv. Tėvas Jonas Paulius II dar buvo vyskupu Lenkijoje, sovietinė valdžia jam leido kelis kartus nuskristi į Italiją, pas tuo metu labai garsų San Giovanni Rotondo kunigą kapuciną Tėvą Pijų, kaip pas dvasios vadą. Jis turėjo stigmas, pranašystės dovaną, galėjo vienu metu būti dviejose vietose, kiaurai matė žmogaus sąžinę – turėjo be galo daug ypatingų Dievo malonių. Miręs 1968 m., Tėvas Pijus buvo paskelbtas šventuoju 2002 m.
Tėvas Pijus yra pasakęs tokius žodžius Jonui Pauliui II: „Kai susitiksi su lietuviais, pasakyk, kad jokia tauta neturi tiek šventųjų kankinių kaip Lietuva <…>“. Iš mūsų 3 milijonų sovietmečiu: partizanai, kunigai – kas trečias ėjo į kalėjimus, beveik visi vyskupai buvo areštuoti, kankinti, dalis jų buvo sušaudyta, tūkstančiai eilinių žmonių ištremta į Sibirą – netekome virš milijono lietuvių, įskaitant ir emigrantus.
Pagrindinė mintis, kad mes „<…> turime prašyti kasdieną, kreiptis: visi Lietuvos šventieji ir kankiniai, melskitės už mus, už brangią Tėvynę Lietuvą <…>“, – aš dar pridedu: ir visą pasaulį. Tėvo Pijaus mintis tęsėsi: „<…> Bus pasaulyje kažkokie neramumai, kai kurios tautos bus nusiaubtos ar sunaikintos, bet jeigu lietuviai kasdieną prašys savo šventųjų kankinių užtarimo, globos – Lietuva išliks“. Tokį perduodu liudijimą – tai buvo šv. Tėvo Pijaus žodžiai, mus pasiekę per šv. Joną Paulių II.
Turime prašyti savo šventųjų kankinių pagalbos. Kaip ir mūsų kunigas kankinys Tėvelis Juozapas Zdebskis sakydavo: „Mes per dažnai pasitikime žemės galingaisiais ir į juos kreipiamės, o Dangaus šventieji yra milijoną kartų galingesni mums padėti, išprašyti Dievo malonės – tačiau kaip retai mes juos pakalbiname“.
Tad kokių svajonių turi, Lietuva? Ko trokšti, Lietuvos Bažnyčia? Turime daug užtarėjų Danguje – tereikia kiekvieno mūsų maldos ir gyvo tikėjimo, kuris gali kalnus kilnoti.
Pradėkime gyvą tikėjimo maldos gradinę prašymu, kad Lietuvos kankinių užtarimu kaip tauta išsaugotume gryną, gyvą, tikrą tikėjimą, kad pajėgtume kasdien kovoti dvasinę kovą ir iki galo – mūsų kankinių pavyzdžiu – liktume ištikimi Kristui. Visi Lietuvos kankiniai ir šventieji, melskite už mus ir visą pasaulį!