Skurdo rizikos lygis Lietuvoje per pandemiją mažėjo, tačiau ne visose gyventojų grupėse, teigia Statistikos departamentas.
Remiantis eksperimentinės statistikos duomenimis, skurdo rizikos lygis pernai buvo 20 proc. – 0,9 proc. punkto mažiau nei 2019 metais.
„Kaip eksperimentinė statistika, 2021 metais buvo atliktas skurdo rodiklių, remiantis praėjusio 2020 metų laikotarpio pajamomis vertinimas. Per pandemiją 2020 metų pajamų skurdas – santykinis bei absoliutus – mažėjo bendrai visose amžiaus grupėse“, – penktadienį spaudos konferencijoje kalbėjo departamento generalinio direktoriaus pavaduotoja Inga Masiulaitytė-Šukevič.
„Tiesa, pagal namų ūkių tipus tokio vienareikšmiškumo nėra. Pavyzdžiui, vienišų asmenų, patenkančių į santykinio skurdo riziką, procentas padidėjo 0,6 proc. punkto“, – pridūrė ji.
Pasak statistikų, į skurdo riziką patenka 47,4 proc. vienišų žmonių.
Aukščiausias skurdo rizikos lygis pagal amžių 2020 metais buvo tarp 65 metų ir vyresnių žmonių – 35,1 proc., arba 0,9 punkto mažiau nei pagal 2019 metų pajamas.
Absoliutaus skurdo lygis sumažėjo ir siekė 3,6 proc.
„Per metus absoliutaus skurdo lygis sumažėjo 1,5 procentinio punkto. Tačiau vieniši tėvai patenka į didžiausią riziką. Net 15,7 proc. namų ūkių, kuriuose gyvena vienas suaugęs ir vienas ar daugiau vaikų, patiria absoliutų skurdą. Tai yra vienam gyvenančiam asmeniui tenka mažiau nei 260, šeimai iš dviejų suaugusių ir dviejų vaikų – 546 eurai“, – sakė I. Masiulaitytė-Šukevič.
Anot jos, santykinio skurdo rizikos riba didėjo.
„Net ir pandeminiu laikotarpiu Lietuvoje namų ūkių disponuojamosios pajamos augo. Tas matosi pagal didėjančią skurdo rizikos ribą. Atlyginimų augimas nesustojo ir nestokota išmokų labiau pažeidžiamoms visuomenės dalims. Tai iš esmės ir lemia skurdo mažėjimą“, – kalbėjo I. Masiulaitytė-Šukevič.
Vartotojų nuomonių tyrimas šių metų liepą parodė, kad 15 proc. namų ūkių pajamos padidėjo, 18 proc. – sumažėjo. 66 proc. – nepasikeitė.
Tačiau kaimo vietovėse tik 11 proc. respondentų pasakė, kad jų namų ūkio pajamos padidėjo, teigiančiųjų, kad jos sumažėjo, buvo vienu punktu daugiau nei mieste.
„Daugiausia – 35 proc. – gyventojų, kurių namų ūkio pajamos padidėjo, nurodė, kad pajamos didėjo dėl padidėjusių socialinių išmokų, 32 proc. nurodė dėl darbo rezultatų, kompetencijų vertinimo ar darbo užmokesčio indeksavimo. Kaimo vietovėse pajamos socialinės išmokos itin padidino pajamas. Net 40 proc. apklaustųjų teigė, jog dėl jų didėjo pajamos“, – kalbėjo departamento atstovė.
Pasak departamento, nurodžiusieji, kad pajamos mažėjo, dažniausia priežastimi įvardijo sutrumpėjusį darbo laiką, sumažėjusį darbo krūvį. Taip teigė daugiau nei pusė apklaustųjų – 55 proc. 22 proc. pažymėjo, kad pajamos sumažėjo dėl darbo praradimo.
21 proc. namų ūkių, kurių pajamos padidėjo, teigė, kad pajamų padidėjimas susijęs su COVOD-19 pandemija.
„Net 77 proc. respondentų, kurių namų ūkio pajamos mažėjo, teigė, jog tai įvyko dėl COVID-19 pandemijos. Daugiau tokių buvo mieste – 78 proc., o kaime – 74 proc. Ir tarp didžiausias pajamas gaunančių namų ūkių apie 90 proc. tokių namų ūkių pajamų sumažėjimo priežastį įvardino COVID-19 pandemiją“, – teigė I. Masiulaitytė-Šukevič.
