Dalinuosi tuo, ką išreiškė įvairūs asmenys ir judėjimai apie dabartinę situaciją bei galimybę prisidėti prie jos pagerinimo. Tai nėra nauja ar netikėta žinia, o tik priminimas ir paraginimas atidžiau pažvelgti į esamą padėtį.
Šiandien matome didelį susipriešinimą tarp tautų, valstybių, politikų, asmenų, dvasininkų, bendruomenėse ir šeimose. Viešojoje erdvėje bei medijose skleidžiama nesantaika, neapykanta ir smurtas. Ypač skaudus žmogaus orumo ir gyvybės – ypač negimusio kūdikio – niekinimas ir naikinimas. Tai mirties kultūros ir tokios civilizacijos padariniai, kurios pagrindinė priežastis – nuodėmės, blogio ir melo priėmimas. Iš to kyla žmogaus prigimčiai priešingos ideologijos, imperijos ar net kultūros.
Kaip yra sakęs vienas mąstytojas: „Net baisiausia diktatūra ir priespauda yra įveikiama ir žlugs, jei neremsime jos melo, neplatinsime jo ir negyvensime pagal jį.“ Todėl nereikia nusivilti ar pasiduoti pesimizmui, net jei atrodo, kad palaikančiųjų yra mažai. Mes nežinome Dievo plano iki galo. Tačiau istorija rodo, kad verta pasitikėti Dievu net beviltiškose ir nesuprantamose situacijose. Vienas ryškiausių to pavyzdžių – Kristaus mirtis ir Didysis Prisikėlimas. Kas galėjo tai numatyti ar suprasti, nors Jėzus tai buvo paskelbęs?
Tai ilgalaikė, prasminga vertybinė ir išganomoji investicija, reikalaujanti nuolankumo, ištvermės ir aukos, tačiau jos vaisiai amžini.
Pirmiausia viskas prasideda nuo giluminio širdies tyrimo, apsivalymo Šventosios Dvasios šviesoje ir pripildymo tikrosios Dievo meilės. Tikro tikėjimo esmė nėra sugalvoti ar primesti sau pakaitalai, o autentiškas Dievo ieškojimas ir Jo garbinimas.
Visi mes nešiojamės žaizdas savo širdyse – būtent jos trukdo mums gyventi, o iš to kyla neapykanta, susipriešinimas ir smurtas. Mums visiems reikalingas nuolatinis gijimas. Tikrasis išgijimas, teisingumas, taika, gėris ir meilė yra Jėzus Kristus ir Jo išganomoji malonė.
Kvietimas į maldos ir atsivertimo sąjūdį
Šią žinią girdime iš Lenkijos, Latvijos, Ukrainos, Lietuvos, Baltarusijos bei įvairių judėjimų ir tikinčiųjų, kurie kviečia vienytis maldoje, atsivertime ir pagalboje artimui.
Prie šios iniciatyvos jau prisijungė:
- Jono Pauliaus II riteriai,
- Krikščioniškos pagalbos tarnyba,
- Šv. Juozapo vyrai,
- Vyrų rožinio grupės,
- Tėvo Stanislovo bendrystės konfederacija,
- Tėvo Stanislovo brolija ir seserija,
- Gvadelupės Dievo Motinos sąjūdis už gyvybę,
- Marijos mokykla.
Kai kurie asmenys ir judėjimai jau pradėjo šį maldos sąjūdį.
Maldos praktikos ir intencijos
Pirmiausia svarbu maldos intencija. Siūlomi jau žinomi, tikėjimu atliekami veiksmingi maldos būdai:
- Šv. Mišios,
- Švč. Sakramento adoracija ir procesijos,
- Malda Šv. Raštu,
- Viešpaties Angelo malda,
- Kryžiaus ženklu suteikiamas palaiminimas keturioms pasaulio šalims,
- Penktadieniais pasninkas (ne tik nuo maisto),
- 15 val. Gailestingumo vainikėlis,
- Pirmųjų mėnesio šeštadienių rožinio malda,
- Kryžiaus kelias ir kitos iniciatyvos.
Pagalba artimui
Maldos sąjūdyje itin svarbūs meilės ir gailestingumo darbai šeimoms ir artimui. Pagal galimybes kviečiame teikti žmogišką, psichologinę, dvasinę ir materialinę pagalbą asmenims, esantiems krizinėse situacijose: vienišiems, ligoniams, priklausomiems, socialiniame paribyje atsidūrusiems, depresiją, traumas ar skyrybas išgyvenantiems žmonėms.
Kaip minėta, tai nėra nauja idėja, tačiau galime prisidėti prie pasaulio, bendruomenių ir tarpusavio santykių gerinimo net mažais kasdieniais žingsniais. Tegu Visagalis Dievas laimina mūsų pastangas savo malone ir galybe!
