Prelato Mykolo Krupavičiaus palaikų perkėlimui iš Čikagos į Lietuvą (Kauną), 2006 m. įkūrėme Komitetą. Po perlaidojimo Kauno Prisikėlimo bažnyčios šventoriuje, Komitetas susirinko aptarti kaip pavyko renginiai Čikagoje ir Lietuvoje. Padėkojome vieni kitiems už gražų bendradarbiavimą ir nusprendėme atsisveikinti.
Staiga driokstelėjo žinia, kad Pilietybės įstatymas dėl dvigubos pilietybės (galiojo nuo 2003 m. sausio 1 d. – 2006 m. lapkričio 13 d.), atšaukiamas – LR Konstitucinio Teismo pirmininkas E. Kuris (buvęs TSKP narys), nusprendė, kad, remiantis “konstitucinėmis dvasiomis”, 12 str. žodis “atskiras”, negali būti taikomas plačiai, o dvigubos pilietybės atvejai turi būti ypač reti – išimtiniai… Taip atsirado KT doktrina, kuri, beje, yra visiškai neteisinė. Per trejų metų laikotarpį, iki šių išaiškinimų, spėta suteikti galimybę išlaikyti LR pilietybę daugiau nei trims tūkstančiams užsienio lietuvių, ypač JAV išeivijoje. Svarbiausia, kad į įstatymą buvo įtraukti įstatymo nustatyti atskiri atvejai ir lietuvių kilmės asmenys.
Įstatymo atšaukimas paskatino Komiteto narius vėl susirinkti. Taip nutarėme pradėti kovą už teisę dvigubai (dvejopai) pilietybei gyvuoti. Gimė JAV lietuvių visuomeninis komitetas “Už dvigubą pilietybę”, kurio pirmininku sutiko dirbti hab. m. dr. Rimtautas Marcinkevičius.
2008 m.paskelbėme peticiją dėl dvigubos pilietybės per JAV lietuvių internetinį laikraštį “Bičiulystė” (biciulyste.com, steigėja, vyr. redaktorė Ligija Tautkuvienė) ir per 5 savaites iš 52 šalių surinkome virš 18 tūkst. parašų, kuriuos nuvežėme į Lietuvą. Dr. R. Marcinkevičius pats įteikė prezidentui V. Adamkui ir Seimo pirmininkui Č. Juršėnui. Gavom kanceliarinius raštus – priimta ir jokios reakcijos.
Rašėm LR Seimo nariams laiškus. Nesulaukėme jų atsakymų – tokia komunikacijos mada Lietuvoje?! Tuo metu ir toliau LR Seime buvo priimami įvairūs papildymai, pakeitimai Pilietybės įstatyme. Be referendumo.
Komitetas rengė politinius savaitgalius. Išeivijoje gimusi idėja įsteigti “Laisvės premiją”, kurią finansavo pats pirmininkas iš asmeninių lėšų (1000 USD.), dažnai buvo įteikiama tokių politinių savaitgalių metu. Pirmoji 2006 m., beje, buvo įteikta Loretai Asanavičiūtei (po mirties) per jos mamą S. Asanavičienę.
2012 m. Politinio savaitgalio metu priėmėme rezoliuciją: “Keisti 2011 m. balandžio 1 d. įstatymą į trumpesnį ir paprastesnį, suvienodinant sąlygas visiems emigravusiems: “Lietuvos respublikos pilietybė išsaugoma, įgijus kitos šalies pilietybę asmenims (bei jų palikuonims – vaikams, vaikaičiams ir provaikaičiams), kurių tėvai, seneliai ar jie patys buvo Lietuvos piliečiais iki SSSR okupacijos – 1940 m. birželio 15 d. Visi kiti – okupantai, kolonistai ar jų palikuonys – atskiras atvejis.”
Šią rezoliuciją pristatėme 2012 m. vykusiame XIV PLB Seime, kurio delegatais buvo R. Marcinkevičius, L. Tautkuvienė. Šis Seimas priėmė ir patvirtino siūlomą rezoliuciją, atmetę “okupantus ir kolonistus, jų palikuonis…” (gal todėl, kad buvo daug atvykusių lietuvių kilmės asmenų iš Rusijos, jau sunkiai susikalbančių lietuviškai).
Kova dėl dvigubos pilietybės vyksta visą laiką. LR Seime Pilietybės įstatymas apie 20 kartų buvo papildomas, keistas. Be referendumų.
2019 m. referendumas nepavyko, nes jo tekstas buvo visai nesuprantamas, paslėptas. Lygiai tas pats vyksta ir su 2024 m. referendumu – gudraujama, tekstas neatskleidžiamas.
Po lietuvišką žiniasklaida pasižvalgius
Noriu pacituoti lietuviškoje žiniasklaidoje paskelbtą straipsnį būsimo referendumo tema.
“Daugybinės pilietybės referendumo fronte – daugiau vilčių. Jau paaiškėjo, kad kitais metais kartu su prezidento rinkimais vyks ir referendumas dėl daugybinės (išskirta mano) pilietybės iš Lietuvos kilusiems asmenims.”
“Referendumo darbo grupės pirmininkė konservatorė D. Asanavičiūtė teigia, kad antras kartas gal nemeluos, nes trečio mėginimo turbūt jau nebus.”
“Konstitucijos keitimo formuluotė gerokai trumpesnė ir aiškesnė nei 2019 m. Siekiama tik išbraukti jos 12 straipsnio sąlygą, kad, išskyrus įstatymo numatytus atskirus atvejus, niekas negali būti kartu Lietuvos ir kitos valstybės pilietis, o konkreti tvarka bus nustatyta (išskirta mano) daug lengviau priimamu konstituciniu įstatymu.”
“Gana pesimistiškai vertindami referendumo rezultatus net JAV lietuviai teisininkai vis dar kalba apie kitokį Lietuvos pilietybės išsaugojimo kelią, tik tai turbūt neįmanoma Konstituciniam teismui nepakeitus Konstitucijos išaiškinimo doktrinos, o toks posūkis nerealus (išskirta mano) Nesudėtinga sudėlioti saugiklius, kad daugybinė pilietybė nekeltų pavojaus Lietuvai. Tai ir numatys įstatymas, kuris neleis išsaugoti lietuviško paso nedraugiškų mūsų šaliai valstybių, pirmiausia Rusijos, piliečiams. Bet lieka kitų abejotinų daugybinės pilietybės pasekmių, kurios gali atbaidyti Lietuvos paso išsaugojimu asmeniškai nesuinteresuotus žmones, o tokių asmenų mūsų šalyje yra, nors sakoma, kad beveik neliko šeimų, kurių dalis nebūtų atsidūrusi užsienyje.”
Lemtinga pataisa
2016 m. balandžio mėn., likus 3 dienoms iki sesijos pabaigos, trys Seimo nariai A. Kubilius, G. Kirkilas ir E. Zingeris pateikė Pilietybės įstatymo dvi pataisas dėl LR pilietybės išlaikymo, įgijus kitos šalies pilietybę. Viena jų, priimta 1996 m. išeivijai: “…pasitraukusiems iki 1990 m. kovo 11d.” buvo pakeista: “…išvykusiems iki 1990 m. kovo 11 d.” Skirtumas labai aiškus – “pasitraukusieji” (pasitraukiama dėl nesaugumo, pavojaus gyvybei ir pan.) išeiviai buvo atkirsti nuo galimybės išlaikyti LR pilietybę. Seimo nariai, nesigilindami, kaip dažnai atsitinka mūsų Seime, nubalsavo ir priėmė tas pataisas – juk sesija ėjo į pabaigą… Taigi, nuo 2016 m. iki šios dienos arti 20 tūkstančių litvakų iš PAR, Izraelio, JAV, Pietų Amerikos ir kt. šalių, įgijo LR pilietybę, negimę Lietuvoje, nekalbantys valstybine lietuvių kalba ir neatsisakę turimų kitų šalių pilietybių. Ir jie turi teisę balsuoti!!! Čia išlenda ir Abramovičiaus verslas.
Taigi, jokia LR Konstitucinio Teismo doktrina negaliojo minėtoms pataisoms ir tūkstančiai litvakų be referendumo tapo LR piliečiais. Tyli tie, kurie rėkia, kad tik tautiečiams nebūtų suteikta galimybė, kaip tai sako 12 pataisa: “Išvykusiems po 1990 m. Kovo 11-osios, Lietuvos Respublikos pilietybė išsaugoma, įgijus kitos šalies pilietybę asmenims (bei jų palikuonims – vaikams, vaikaičiams ir provaikaičiams), kurių tėvai, seneliai ar jie patys buvo Lietuvos piliečiais iki SSSR okupacijos – 1940 m.birželio 15 d.” Taip užkertamas kelias okupantų, kolonistų ar šiaip atvykėlių palikuonims pretenduoti į dvigubą pilietybę. Jiems gali būti kelias natūralzacijos procesu ar kitomis įstatymų išimtimis.
Šiai dienai peršasi tokia išvada – lietuvių tauta sąmoningai diskriminuojama dvigubos pilietybės klausimu. O juk pakanka LR Seimo 85 narių balsavimo už, Prezidento patvirtinimo ir jokio referendumo nereikia. Kaip ir nereikia švastyti milijonus mokesčių mokėtojų pinigų. Nereikia keisti LR Konstitucijos įstatymo – juk remiantis juo ir Pilietybės įstatymu, LR pilietybę išsaugojo ne mažiau, kaip 100 tūkst., gal ir daugiau, gyvenančių Lietuvoje LR piliečių. Gal tiek pat gyvena ir už Lietuvos ribų, įgiję kitos šalies pilietybę (daugumoje atvejų – santuoka su kitos šalies piliečiu/iete) ir išsaugoję LR prigimtinę pilietybę.
Konstitucija nėra tobula, bet jos keisti nereikia
Referendumo teksto atnaujinimo data – 2023 m. gruodžio 14 d. (skrajutėse, reklamose, plakatuose gudriai užmaskuotas daugybinės pilietybės įstatymas ir jo galutinė formuluotė.)
Tiksli referendumu spręsti teikiamo Konstitucijos 12 straipsnio pakeitimo formuluotė skamba taip:
„Lietuvos Respublikos pilietybė įgyjama gimstant ir kitais konstitucinio įstatymo nustatytais pagrindais ir tvarka. Konstitucinis įstatymas taip pat nustato Lietuvos Respublikos pilietybės netekimo pagrindus ir tvarką.“
Lietuvos piliečiams pritarus, iš Konstitucijos būtų išbrauktas teiginys: „Išskyrus įstatymo numatytus atskirus atvejus, niekas negali būti kartu Lietuvos Respublikos ir kitos valstybės pilietis.“ Tokiu pakeitimu esamiems Lietuvos Respublikos piliečiams būtų išsaugota Lietuvos pilietybė, jiems įgijus Lietuvai draugiškų valstybių pilietybę.”
Jokiu būdu nereikia keisti LR Konstitucijos 12 str. Statistiniam lietuviui jo tekstas labai aiškus – dviguba pilietybė derinama su Pilietybės įstatymu. Kas čia kam neaišku? Sureikšminta ir pramušinėjama Seime – partnerystė, narkotikai, Stambulo konvencija, NT mokesčiai, karas Ukrainoje, tik ne Lietuvos gyventojų apsauga, ekonomika ar kylančios kainos. Vyksta spekuliacija dvigubos pilietybės tema. Pajudinsi vieną straipsnį, tuoj pabirs kitų keitimai.
Ką siūlo Asanavičiūtė – daugybinę pilietybę, bendrinę kalbą? Ką tai reikštų? – lietuvių Tautos sunaikinimą. Skirtingų kultūrų tolerancija, musulmonų mečetės statyba Vilniuje… Totorių kilmės D. Asanavičiūtei – mečetės statyba – naujas bizniukas?
Ar galima pasitikėti referendumo šauklių garsinama, siūloma dviguba pilietybe, kai skrajutėse, visokiuse atsišaukimuose, plakatuose žodžio dviguba nėra. Ne vienoje TV laidoje D. Asanavičiūtė kalbėjo tik apie daugybinę pilietybę.
Praeito ir šio referendumo tekstų autorius tas pats – prof. Vytautas Sinkevičius. Advokatė Z. Sličytė ir jau Anapilin iškeliavęs N. Rasimavičius – Rasimas, teigė, kad komunistas V. Sinkevičius dirbo LTSR Aukščiausioje taryboje juridiniame skyriuje, nuo eilinio klerko pakilęs iki vedėjo pavaduotojo. Atsiverskite jo biografiją Vikipedijoje, o ten apie priklausymą TSKP – nė žodelio. O juk jos nariu buvo nuo 1975 m. Taip, jis dalyvavo LR Konstitucijos kūrimo posėdžiuose ir visą laiką “kažką rašė” (gal protokolavo). Teko žiūrėti TV jo laidą, kurioje pasakojo ,,prisiminimus”, kaip buvo kuriama LR Konstitucija. Beje, dar nedrįsdamas prisistatyti “vienu iš kūrėju”, nes dar ne visi konstitucininkai iškeliavę Anapilin… Ateityje, galimai, išgirsime kitokią versiją (kas gali paneigti), kai archyvai išnyksta negrįžtamai.
Taigi, jei 2019 m. referendumo tekstas buvo taip sumarmalintas, žmonėms nebuvo pateiktas visas, kas garantuoja, kad šiame referendume, pasirašydami už, nesulauks netikėtumo – konstitucinis įstatymas, kurio dar nėra, bus atiduotas LR Seimui, kuriuo šiandien pasitiki tik 27 proc. Lietuvos gyventojų.
Prisiminkime, 2018 m., kaip Pilypas iš kanapių atsirado naujas dvigubos pilietybės mesijus Rimvydas Baltaduonis iš Konektikuto valstijos. Pragyvenęs ten 10 metų, šeimos nesukūręs, į mano klausimą susitikime su juo – ką veikęs 10 metų JAV, atsakęs – mokiausi. Žinoma, kad pasiekęs daktaro laipsnį, kandidatavo į KTU rektoriaus vietą. Kadangi nei JAV, nei Lietuvoje nebuvo žinomas, suvokė, jog reikia įsijungti į Lietuvių bendruomenės veiklą. Tokia proga ir pasitaikė – dviguba pilietybė, referendumas. Staiga – PLB ir Seimo komisijos bendrapirmininkis. Pirmasis jo susitikimas su būsimais rinkėjais surengiamas Lemonte, Pasaulio lietuvių centre (PLC). Aktyviai remiamas spalvių, skelbė “MŪSŲ LAIKAS DABAR”. Technika, diagramos, iškilmingai pranešama – tekstą mums parengė, konsultavo prof. V. Sinkevičius.
JAV lietuvių visuomeninis komitetas “Už dvigubą pilietybę” ne kartą kreipėsi į Pasaulio LB, siūlydamas savo vieną narį dalyvauti LR Seimo ir PLB posėdžiuose, atvykimo išlaidas pasidengiant asmeniškai. Tačiau nebuvomo išgirsti. Visai neseniai Anapilin iškeliavo buvusi PLB pirmininkė Regina Narušienė, konstitucinės teisės mokslų daktarė, parengusi ir išspausdinusi knygą “Lietuviais esame mes gimę, lietuviais norime ir būt” (Vilnius, 2020 m), kurioje pateikiamos visos peripetijos su LR Seimu dėl dvigubos pilietybės įteisinimo.
Netaisyk to, kas nesugadinta, – sena patarlė, labai tinkanti referendumo stūmėjams. Pilietybės įstatymo pataisose visi atvejai surašyti, nėra vienintėlio – išvykusiems po 1990 m. Kovo 11-osios. LR Seimas – įstatymų leidėjas gali priimti dar vieną pataisą ar papildymą: “Išvykusiems po 1990 m. Kovo 11-osios iš Lietuvos lietuvių kilmės asmenims, kurie patys ar jų tėvai, seneliai buvo Nepriklausomos Lietuvos piliečiais iki rusų okupacijos 1940 m. birželio 15 d.” LR Seimas 2016 m., nepaisydamas KT doktrinos, dvigubą pilietybę įteisino (be referendumo). Tereikia tik nubalsuoti už Pilietybės įstatymo 12 pataisą, o Prezidentas, tikėkime, pasirašys – juk visiems svarbu, kad kuo daugiau tautiečių išlaikytų Lietuvos pilietybę.
Kam labiausiai rūpi referendumo “prastūmimas”?
1. Dalia Asanavičiūtė – neligitimi LR Seimo narė nuo 2020-11-13, 2020–2024 m. kadencija.
LR Konstitucija 56 str.: ”Seimo nariu gali būti renkamas LR pilietis, kuris nesusijęs priesaika ar pasižadėjimu užsienio valstybei ir rinkimų dieną yra ne jaunesnis kaip 25 metų bei nuolat gyvena (išskirta mano) Lietuvoje (…)“
Iškėlė Tėvynės sąjunga – Lietuvos krikščionys demokratai. Išrinkta pagal sąrašą, kurį sudarė G. Landsbergis davęs nr. 48, o porinkiminis eilės numeris tapo 39.
Septynetą metų gyveno Jungtinėje Karalystėje; nuo 2014 m. kovo iki 2020 m. birželio – išrinkta JK LB pirmininke. Šiuo metu – JK Valdybos narė. Ar kas rinktų bendruomenės pirmininke, jei ji gyventų Lietuvoje? Internete yra visas pluoštas žinių apie D. Asanavičiūtės verslą (prekybininkė) JK ir adresai, kuriais ji naudojosi. Galimai, VRK anketose įrašė gyvenamąją vietą, kuri yra Registrų centro dokumentuose – galimai turi gyvenamąjį plotą Vilniuje. De facto gyveno JK, o su savo vaikais į Lietuvą persikėlė 2020 m. lapkričio 5 d. Beje, vaikai liko JK.
Referendumas jai tarsi išsigelbėjimo ratas. Tačiau – ji ir G. Landsbergis sulaužė LR Konstituciją – net vienmandatėje kandidatavo iš Anglijos. Kaip sakė Anglijos lietuviai – balsavo už Armonaitę, taip balsuodami prieš Asanavičiūtę.
2. Prof. Vytautas Sinkevičius – referendumo teksto rengėjas
Pateikiu iškalbingą citatą iš lietuviškos žiniasklaidos: “Kaip žinia, prof. Vytautas Sinkevičius, buvęs LR KT teisėjas 2001 m. lapkričio 30 d. VU Teisės fakultete apgynė disertaciją „Lietuvos Respublikos pilietybės teisinis reguliavimas 1918-2001 metais: raida ir dabartinio teisinio reguliavimo problemos“ (doktorantūros komiteto pirmininkas, darbo vadovas – profesorius Mindaugas Maksimaitis), kai iki pirmo LR KT nutarimo 2003-12-30 pilietybės klausimais buvo dar dveji metai, tai atmesti labiausiai kvalifikuoto asmens nuomonę pilietybės klausimais LR KT ko gero nei norėjo, nei sugebėjo. Tuo labiau prof. V. Sinkevičius savo kvalifikaciją demonstruoja ir 2002 metais išleistoje knygoje „Lietuvos Respublikos pilietybė 1918-2001 metais“, 207 psl. Todėl ypatingai svarbu paanalizuoti, ką gi prof. V. Sinkevičius aiškina moksliškai apie dvi pilietybes. Apie tai – 2017-04-27 jo straipsnis „Konstitucijos korifėjo bankrotas“. Profesoriui V.Sinkevičiui buvo sudaryta galimybė sukritkuoti šiame straipsnyje pateiktus teiginius ir jis ta galimybe pasinaudojo. Apie tai, kaip prof. V.Sinkevičiui pavyko sukritikuoti yra aprašyta 2017-05-17 straipsnyje „Konstitucijos korifėjaus bankrotas (II dalis)“.
Pažvelkime į naujų žodžių, naujų sąvokų įvedimo genezę. Imkime prof. V. Sinkevičiaus mokslinio darbo „Dviguba pilietybė: pasiūlymo papildyti Konstitucijos 32 straipsnį analizė“ tokią ilgą, tačiau labai esminę citatą:
„Atskleidžiant Konstitucijos 12 straipsnio 2 dalies nuostatos „išskyrus įstatymo numatytus atskirus atvejus, niekas negali būti kartu Lietuvos Respublikos ir kitos valstybės pilietis“ sampratą negalima apsiriboti vien lingvistiniu (verbaliniu) teisės aiškinimo metodu ir remiantis tik kurio nors vieno minėtoje nuostatoje esančio žodžio – nagrinėjamu atveju žodžio „atskiras“ – lingvistine prasme aiškinti visoje nuostatoje nustatytą teisinį reguliavimą. (….)”
Toliau nebecituosiu, nes dėl tokio šarlatanizmo dėl vieno vienintėlio žodžio atskiras, neverta gaišti laiko. Manome, kad paaiškinome kodėl tokie sukti, apgaulingi referendumo tekstai.”
3. Dvi partijos Tėvynės Sąjunga – Lietuvos krikščionys demokratai ir Laisvės partija. Reitingai žemiausi. Todėl bet kuria kaina reikia siekti populiarumo, tapti tautiečių “gelbėtojais” – iš čia kyla referendumai, partnerystės įteisinimas, Stambulo konvencija, narkotikai…
Pabaigai
5 milijonus eurų kultūros ministras teišgalėjo skirti 100 -metinei Dainų šventei. Galimai, daugiau nei 5 mln. kainavo visas šitas referendumo širšalas. Reklama – plakatai, spalvotos skrajutės ant brangaus kreidinio popieriaus, dainuška repo stiliumi, sklindanti visose Lietuvos parduotuvėse, agitaciniai vaizdo įrašai.
Na, ir finalas – LR Seimo narių, ambasadorių, konsulų kelionės su užduotimi – agituokite. Kelionės ne bet kur – į užsienius. Prieš savaitę į JAV atsilankęs Seimo kultūros komiteto pirmininkas Vytautas Juozapaitis buvo gana agresyvus – pasirašykite taip ir viskas. Kai moteris pabandė paprieštarauti, tai įsiutęs Seimo narys aiškino – aš esu Seimo narys, aš žinau geriau, – vos ne pirštu durdamas moteriai į akis.
Kažkada Seimo narys V. Juozapaitis, kaip tikras detektyvas išnagrinėjo jauno ir talentingo pianisto karjerą, užėmus Kultūros ministro pavaduotojo postą. Pasirodė, kad pianistas, sugebėjęs puikiai baigti tuometinę valstybinę konservatoriją, tik… be vidurinio mokslo atestato. V. Juozapaitis įrodė aferą. Turint detektyvo patirtį, reiktų atskleisti labai nesunkiai, kaip sakoma, matomą ,,plika akimi” D. Asanavičiūtės ir G. Landsbergio aferą – nuolat negyvenant Lietuvoje, kandidatuoti į Seimą, o svarbiausia, patekti su partijos pirmininko palaimintu sąrašu. Apkaltą organizuokite ir išleistus mokesčių mokėtojų pinigus pareikalaukite sugrąžinti į biudžetą. Kad kitiems nesąžiningiems nekiltų noras pakartoti svaiginančią D. Asanavičiūtės karjerą…
Taigi, susitarkime, supvalinkime, – repuoja dainininkai referendumui. Ką susitart, suapvalint?
Visoje šioje bakchanalijoje referendumo tema, apie patį svarbiausią įvykį Lietuvos žmonių gyvenime – Prezidento rinkimus, šaukliai iš Seimo, URM, ambasadų, konsulatų, TV, tik mesteli, kaip V. Juozapaitis Čikagoje ir jos apylinkėse: ,,Na, jūs žinote, vyksta Prezidento rinkimai. Bet dabar svarbiausiai yra referendumas….”
Asmeninė nuomonė
LR Seimas turėtų priimti tokio teksto įstatymą: ,,LR piliečiai, turintys ir kitos šalies pilietybę, neturi teisės kandidatuoti į LR Seimą, dirbti vyriausybėje atsakingose pareigose.”
Šis tekstas yra skaitytojų pozicija ir nebūtinai atspindi redakcijos nuomonę.
