Seimo darbu grupė teikia formuluotes dėl daugybinės pilietybės įteisinimo: siūloma kitąmet su prezidento rinkimais dėl to rengti privalomąjį referendumą.
Referendume būtų balsuojama dėl Konstitucijos pataisos, kuria iš pagrindinio šalies įstatymo būtų išbraukiamas draudimas turėti dvigubą pilietybę. Sąlygos jai gauti bei draudimai būtų nustatyti konstituciniame įstatyme.
Jame siūloma nustatyti, kad Lietuvos pilietis pagal kilmę pilietybės nepraranda įgijęs Europos Sąjungos, Europos ekonominės erdvės, NATO bei Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtos organizacijai priklausančių šalių pilietybę.
„Mes siūlome konstitucinį įstatymą, kuris numatys, kokias atvejais Lietuvos pilietis gali būti ir kitos valstybės piliečiu“, – per spaudos konferenciją ketvirtadienį sakė darbo grupės vadovė Dalia Asanavičiūtė.
Dvigubos pilietybės apribojimai būtų nustatyti įgijusiems Rusijos, Baltarusijos ir šių valstybių sudarytoms sandraugoms priklausančių šalių pilietybes.
Pagal dabar galiojančią Konstituciją, Lietuvos pilietybė įgyjama gimstant ir kitais įstatymo nustatytais pagrindais, taip pat išskyrus įstatymo numatytus atskirus atvejus, niekas negali būti kartu Lietuvos ir kitos valstybės pilietis. Šią Konstitucijos nuostatą galima keisti tik referendumu.
2019 metais su prezidento rinkimais jau vyko referendumas, kuriuo siekta išplėsti dvigubos pilietybės galimybes, tačiau neužteko balsų tokiai nuostatai priimti.
2019 metais su prezidento rinkimais jau vyko referendumas, kuriuo siekta išplėsti dvigubos pilietybės galimybes, tačiau neužteko balsų tokiai nuostatai priimti
D. Asanavičiūtė yra sakiusi, kad referendumo baigčiai įtakos turėjo ir tai, jog bandant visus ribojimus numatyti Konstitucijoje pataisos formuluotė buvo per daug sudėtinga.
Tąkart Konstituciją buvo siūloma keisti šitaip: „Lietuvos Respublikos pilietybė įgyjama gimstant ir kitais konstitucinio įstatymo nustatytais pagrindais. Lietuvos Respublikos pilietis pagal kilmę, įgijęs konstitucinio įstatymo nustatytus Lietuvos Respublikos pasirinktos europinės ir transatlantinės integracijos kriterijus atitinkančios valstybės pilietybę, Lietuvos Respublikos pilietybės nepraranda. Kitais atvejais Lietuvos Respublikos pilietis negali būti kartu ir kitos valstybės pilietis, išskyrus konstitucinio įstatymo nustatytas išimtis. Pilietybės įgijimo ir netekimo tvarką nustato konstitucinis įstatymas.“
Referendumas dėl Konstitucijos pataisų daugybinei pilietybei įteisinti numatytas kartu su 2024 metais vyksiančiais prezidento rinkimais.
Emigravusieji po nepriklausomybės atkūrimo 1990 metų kovo 11 dieną šiuo metu, išskyrus kai kurias išimtis, dvigubos pilietybės turėti negali.
Konstitucinis Teismas yra išaiškinęs, kad tik referendumu pakeitus Konstituciją galima atverti galimybę turėti dvigubą pilietybę po nepriklausomybės atkūrimo kitų šalių pilietybę įgijusiems Lietuvos piliečiams.
