Marijos diena Šiluvoje vasario 13-ąją buvo švenčiama neeilinę savaitę, kai švenčiame Lietuvos valstybės atkūrimo šventę, o šiemet ir gavėnios pradžią ženklinantį Pelenų trečiadienį.
Šiluvos piligrimus bei transliacijų klausytojus visoje Lietuvoje į beprasidedantį ypatingą pasirengimo šv. Velykoms laiką palydėjo arkivyskupo Kęstučio Kėvalo pasakyta katechezė. Joje ganytojas pasidalijo popiežiaus Pranciškaus Žinia šių metų gavėniai, kurioje, kalbant apie izraelitų tautos išvedimą iš Egipto vergijos į Pažadėtąją žemę, esame kviečiami išsilaisvinti iš savo vergovės egiptų – įvairių priklausomybių, prisirišimų.
Kaip pavyzdį ganytojas čia priminė sovietinių laikų vyresnės kartos žmonių patirtį, kai šaknijosi bendrystės baimė, nepasitikėjimas. Tačiau jau atėjo laikas perduoti jaunajai kartai kitokią – pasitikėjimo, vilties – dvasią, kuri yra iš Dievo.
„Gavėnios laikas – sustoti, apmąstyti ir veikti. Štai kokias pajėgas Dievas nori mumyse pažadinti“, – sakė arkivyskupas, atkreipdamas dėmesį į tris gavėnios kryptis: maldą, išmaldą ir pasninką. Popiežius Pranciškus tai vadina atvirumo Dievui, artimui ir sau pačiam formomis bei ragina ieškoti būdų, kaip save dovanoti. Save apvaldantis žmogus išlaisvina jėgas meilės darbams.
Gavėnią arkivyskupas pavadino izraelitų kelionės iš vergijos 40 dienų miniatiūra ir pakvietė išsikelti šiam metui keletą tikslų Pavyzdžiui, skirti daugiau laiko maldai, kasdien dalyvauti šv. Mišiose, mokytis melstis su Šventuoju Raštui. Svarbu išlaikyti ritmą, discipliną. Tačiau svarbiausia, kaip sako popiežius Pranciškus, nuolat keliauti, judėti. Krikščioniui niekada nėra „gana“.
Šią dieną, jau beveik esant džiugiosios Lietuvai Vasario 16-osios išvakarėse, arkivyskupas atkreipė dėmesį, jog laisvei reikia ir maldos, ir vienybės pastangų.
„Mūsų laisvė – tai mūsų protėvių ir tėvų maldos vaisius Šiluvoje“, – sakė arkivyskupas, patvirtindamas, jog nepaliaujame laisvės melsti ir tiems žmonėms, kurie šiandien kituose kraštuose patiria nelaisvę.
Už tėvynę Lietuvą, rengiantis Valstybės atkūrimo dienai, už valstybės vadovus ir politikus, kad gerbtų žmogaus orumą ir teisingumą, be kitų intencijų, buvo melstasi ir iškilmingos Eucharistijos Visuotinėje maldoje.
Šioje Eucharistijoje homiliją pasakęs kardinolas Sigitas Tamkevičius atkreipė dėmesį, kas sieja garsias pasaulyje Mergelės Marijos šventoves Lurde, Fatimoje, Šiluvoje. Marijos regėjimus čia patiria vaikai. Bažnyčia ne iškart pripažino šiuos stebuklus, tačiau žmonės keliavo ir tebekeliauja į šias vietas, patiria malonių.
Kardinolas pavadino Mariją mažutėlių globėja. Ji apsireiškė ne politikams, valstybių vadovams, netgi ne dvasininkams, bet patiems silpniausiems visuomenėje – vaikams. Per šiuos apsireiškimus išsipildo Jėzaus žodžiai silpniesiems „Ateikite pas mane visi, kurie vargstate ir esate prislėgti: aš jus atgaivinsiu!“ (plg. Mt 11, 28). Per šiuos apsireiškimus nuaidėjo Jėzaus kvietimas: „Leiskite mažutėliams ateiti pas mane ir netrukdykite, nes tokių yra dangaus karalystė“ (Mk 10 ,14).
„Labiausiai turime bijoti būti dideli ir galingi“, – sakė kardinolas, atkreipdamas dėmesį, kaip Jėzų pasmerkė kryžiui Erodas, Rašto aiškintojai, fariziejai, Pilotas. Ganytojo žodžiais, Jėzų pirmiausia suranda nuolankieji. Jis girdi mažutėlių maldas ir prašymus ir duoda jiems šimteriopai daugiau – save patį.
„Šiluvos Mergele Marija, padėk būti Dievo mažutėliais, kurių gyvenimas būtų pripildytas tavo Sūnaus meilės ir malonės“, – sakė kardinolas.
Užbaigdamas Eucharistiją, arkivyskupas K. Kėvalas padėkojo jos dalyviams, pakvietė apsilankyti Šiluvos piligrimų centre, kuriame vaišinama arbata, organizuojami susitikimai.
