Dešimtmečius Serbijos religiniam švietimui daugiausia vadovavo Serbijos Ortodoksų Bažnyčia. Dabar Helsinkio žmogaus teisių komitetas Serbijoje (HCHRS) nori, kad tai būtų sustabdyta, taip pat kad būtų atsisakyta visų mokyklinių dalykų, susijusių su „tikybos mokslu”.
Neseniai išplatintame komiteto kreipimesi teigiama, kad Serbija turi panaikinti tikybos pamokas, jei nori įstoti į ES.
Ši komitetas taip pat mano, kad Serbijos Ortodoksų Bažnyčia yra „netolerantiška, antidemokratiška ir uždara” institucija, kuri „negali ir neturi auklėti” naujos kartos.
Kaip išeitį savo mokykloms komitetas numato štai ką – jo manymu, „geresnė visuomenė prasideda nuo bažnyčios ir religijos atskyrimo nuo mokslo ir valstybės”.
Pasak komiteto, Serbija ne tik sulaužė pažadus dėl sekuliarizmo, bet ir dėl Bažnyčios „politinės veiklos”, jos „didžiulės įtakos valstybės politikai” ir dosnių valstybės aukų „religinėms organizacijoms”, kas svarbu prieš stojant į ES.
Nepaisant raginimų Serbijai atsisakyti savo religinių šaknų, jos prezidentas Aleksandaras Vučičius pažadėjo išlaikyti religiją valstybėse mokyklose.
„Mes neturime teisės panaikinti religinio švietimo, – sakė A. Vučičius. Žmonės gyvena ir išgyvena už Serbijos ribų. „Ten, kur nėra Serbijos valstybės, serbų tauta išgyvena tik Serbijos Stačiatikių Bažnyčios dėka”, – sakė jis portalui politika.rs.
Helsinkio žmogaus teisių komitetas yra viena svarbiausių Serbijos nevyriausybinių organizacijų. Kaip rašoma jo feisbuko puslapyje, vienas iš pagrindinių jo ramsčių – reformuoti šalies švietimo sistemą, įvedant „įtraukųjį švietimą” ir įgyvendinant įvairią „antidiskriminacinę politiką”.
Rengiantis narystei ES, tik 47 proc. piliečių pritaria Serbijos stojimui į ES. Mažiausiai 53 proc. pasisako prieš integraciją į ES. Anksčiau palankios nuostatos dėl stojimo į ES laikėsi daugiau nei 70 procentų, kaip teigiama rugpjūčio mėnesio komiteto pateikiamoje informacijoje.
