Seniausia iki šiol žinoma malda Mergelei Marijai buvo užfiksuota III amžiaus papiruse. Šis papirusas datuojamas apie 250 metus ir yra parašytas graikų kalba.
Seniausia iki šiol žinoma malda Mergelei Marijai, kaip ir patys evangelijų tekstai, buvo užrašyta graikiškai. Todėl joje Švenčiausioji Mergelė Marija vadinama „Theotokos“ (gr. Θεοτόκος) – „Dievo Gimdytoja“, kitaip tariant, „Dievo Motina“. Tai, kad jau tokio ankstyvojo laikotarpio maldoje Marija įvardijama šiuo titulu, yra itin reikšminga tiek istoriniu, tiek teologiniu požiūriu.
Tai privatus maldos, skirtos Mergelei Marijai, nuorašas, kurio tekstas parašytas rudu rašalu. Antroji pusė (verso) – tuščia. 4–9 eilutėse skaitome: „Dievo Motina, (išgirsk) mano maldavimus: neleisk mums (būti) nelaimėje, bet išvaduok mus iš pavojaus. Tu viena…“
Tai, kad jau tokio ankstyvojo laikotarpio maldoje Marija įvardijama šiuo titulu, yra itin reikšminga tiek istoriniu, tiek teologiniu požiūriu.
Kaip aiškinama „Trisagion Films“ interneto svetainėje, ši malda buvo rasta papiruso fragmente, kuris datuojamas maždaug 250 metais po Kristaus. Tai vos keli šimtmečiai po Kristaus mirties ir prisikėlimo, maždaug šimtmetis iki imperatoriaus Konstantino ir Milano edikto paskelbimo, bet, svarbiausia, net du šimtmečiai iki trečiojo visuotinės Bažnyčios susirinkimo – Efezo susirinkimo, kuriame Švč. Mergelė Marija pirmą kartą oficialiai buvo paskelbta „Dievo Motina“ („Theotokos“).
1917 metais Džono Railendso biblioteka Mančesteryje (Anglija) įsigijo didelę egiptietiško papiruso kolekciją, parašytą koinė graikų kalba – tuo metu Viduržemio jūros regione vartota bendrine kalba, kuria buvo parašytos ir evangelijos.
Ši malda aptinkama fragmente, pažymėtame numeriu 470. Manoma, kad jis galėjo būti koptų Kalėdų liturgijos (galbūt Kalėdų Vakarinės) dalis, nors neatmetama galimybė, jog tai buvo privatus maldos tekstas, skirtas asmeniniam pamaldumui.
