Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen teigė neigiamai vertinanti užsienio žiniasklaidoje pasirodžiusią informaciją apie nuo karo Ukrainoje pradžios išaugusį karinei pramonei skirtos gamybinės įrangos tiekimą iš Taivano į Rusiją.
Parlamento vadovė sako, kad šis atvejis dar kartą parodo Rusijos bandymus apeiti tarptautines sankcijas per trečiąsias šalis.
Sausio pabaigoje nepriklausomas Rusijos tinklapis „The Insider“ kartu su Taivano leidiniu „The Reporter“ atlikęs bendrą žurnalistinį tyrimą paskelbė, kad Taivanas per pastaruosius metus tapo svarbiausiu metalo apdirbimo staklių tiekėju Rusijos karinei pramonei.
„Mačiau tyrimą ir, aišku, kaip galima vertinti – blogai vertinti. Rusija ieško sankcijų apėjimo įvairiausiais būdais, tai yra žinomas dalykas. Tas sankcijų apėjimo klausimas yra nuolatinis procesas. (…) Natūralu, kad Rusija, pasitelkdama Baltarusiją ar kitas, trečiąsias šalis, mėgina tas sankcijas apeiti“, – sekmadienį BNS sakė V. Čmilytė-Nielsen.
„Jei šie faktai pasitvirtins, natūralu, kad vertinu blogai, o kad sankcijų išlaikymas ir spragų užkirtimas yra nuolatinis procesas tai irgi akivaizdu“, – pridūrė ji.
Pernai spalį V. Čmilytė-Nielsen Taivane lankėsi su 14 Lietuvos įmonių ir keturių verslo asociacijų atstovais
Pernai spalį V. Čmilytė-Nielsen Taivane lankėsi su 14 Lietuvos įmonių ir keturių verslo asociacijų atstovais.
„The Insider“ paskelbto tyrimo duomenimis, nepaisant 2023-ųjų sausį Taipėjaus įvestų sankcijų staklių tiekimui į Rusiją, ši įranga iš Taivano čia keliauja laivais per trečiąsias šalis, daugiausia – Kiniją ir Turkiją.
Remdamasis tarptautinėje prekybos duomenų platformoje NBD esančiais Rusijos muitinės duomenimis, „The Insider“ skelbia, kad 2023 metų kovą–rugsėjį Maskva importavo 193 vienetų taivanietiškų staklių už beveik 29 mln. JAV dolerių.
Tuo metu Lietuvos ir Taivano ryšiai gilėja pastaruosius keletą metų. 2021 metų rudenį Vilniuje buvo atidaryta Taivaniečių atstovybė, o 2022 metų lapkritį Lietuva atidarė prekybos atstovybę Taipėjuje.
