Seimas praėjusią savaitę grąžino tobulinti Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (SADM) siūlomus Lygių galimybių įstatymo pakeitimus.
Po pateikimo pataisas palaikė 16 parlamentarų, prieš balsavo dešimt politikų, o susilaikė – 17. Vis tik šį projektą bus galima teikti dar kartą.
Įstatymo projektui dar kovo pradžioje pritarė Vyriausybė.
Pataisas pristačiusi socialinės apsaugos ir darbo viceministrė Rita Grigalienė teigė, jog jų tikslas – sistemiškai peržiūrėti lygių galimybių politikos reglamentavimą ir laiku į nacionalinę teisę perkelti naujas ES direktyvas, nustatančias bendrus standartus lygybės institucijų veiklai.
Pasak jos, pakeitimuose pirmą kartą apibrėžiamos tokios sąvokos kaip daugialypė, sąveikinė ir siejamoji diskriminacija leistų tiksliau įvertinti diskriminacijos reiškinį ir efektyviau ginti asmenis, kurių lygios galimybės yra pažeistos.
Taip pat siekiama įpareigoti darbdavius dėl nėštumo ir gimdymo, tėvystės atostogų bei kitų panašių priežasčių darbuotojams suteikti lankstų darbo grafiką.
Be to, siūloma plėsti diskriminacijos pagrindų sąrašą, įtraukiant lytinę tapatybę, lyties raišką, kitus lyties požymius ir odos spalvą. Pasak SADM, šie pakeitimai atlieptų tarptautinių organizacijų rekomendacijas ir realius iššūkius, su kuriais susiduria diskriminaciją patiriantys asmenys Lietuvoje.
Prieš balsavęs Mišrios Seimo narių grupės narys Vytautas Sinica pakeitimus vadino „per langą lipančia Stambulo konvencija“.
„Nediskriminavimo pagrindai įstatyme yra išplečiami ir papildomi tokiais kaip lytinė tapatybė, lytinė raiška ir kiti lyties požymiai, tai aš neišgirdau atsakymo, kaip vis dėlto tuose dokumentuose yra apibrėžiama, kaip bus suprantama lyties raiška, kuo tai skirsis nuo lyties tapatybės“, – nuogąstavo parlamentaras.
siūloma plėsti diskriminacijos pagrindų sąrašą, įtraukiant lytinę tapatybę, lyties raišką, kitus lyties požymius ir odos spalvą.
R. Grigalienės teigimu, įstatymo projekte nėra apibrėžta, kas yra lytinė raiška, šios sąvokos interpretacija būtų paliekama Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybai ir teismams.
„Mes įstatyme neapibrėžiame, mes tik pasakome, kad tai yra diskriminacijos pagrindai, o praktika bus formuojama Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos ir teismų“, – tikino viceministrė.
Kitas Mišrios Seimo narių grupės politikas Vitalijus Šeršniovas pakeitimuose pasigedo atsakomybės už melagingus ar piktnaudžiaujančius skundus, kuriais gali būti siekiama susidoroti su konkurentais ar politiškai diskredituoti oponentus.
Pasak viceministrės, šias procedūras apibrėš Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos poįstatyminiai teisės aktai.
Kolegas balsuoti už kvietęs Žmogaus teisių komiteto pirmininkas socialdemokratas Laurynas Šedvydis tikino, jog dėl įstatymo projekto su SADM diskusijos vyko dar nuo praeitų metų vasaros pabaigos.
„Jis yra ir subalansuotas, ir išdirbtas, ir iš kitos pusės, suteikiantis papildomas galimybes Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybai imtis ir efektyviau ginti lygias galimybes ten, kur yra svarbiausia“, – teigė politikas.
Kaip nurodoma aiškinamajame rašte, tarnybos apskaičiuotas valstybės biudžeto lėšų poreikis rodo, kad dėl siūlomų pakeitimų tarnybai šiemet reikėtų 245 tūkst. eurų, o 2027–2028 metų laikotarpiu – po 308 tūkst. eurų kasmet. 2026–2028-ųjų laikotarpiu iš viso reikės 861 tūkst. eurų valstybės biudžeto lėšų.
