Spalio 7 d. Seime, Konstitucijos salėje, vyko tarptautinė konferencija „Komunistinė antibažnytinė politika ir visuomenės pasipriešinimas Rytų ir Vidurio Europoje“, skirta „Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronikos“ pasirodymo 50-mečiui. Renginį organizavo Lietuvos Respublikos Seimas kartu su Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centru.
Renginį moderavo Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centre dirbantys mokslininkai – dr. Kristina Burinskaitė ir doc. dr. Artūras Grickevičius.
Ypatinga padėka mokslinės konferencijos rengėjoms – LRS Parlamentarizmo istorinės atminties skyriaus vedėjai Angonitai Rupšytei ir LGGRTC Istorinių tyrimų programų skyriaus vedėjai Ramonai Staveckaitei – Notari.
Tarptautinės konferencijos dalyvius pasveikino Seimo Pirmininko pavaduotoja Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė, Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro generalinis direktorius dr. Arūnas Bubnys.
Pranešimus skaitė 2021 m. Laisvės premijos laureatė sesuo Bernadeta Mališkaitė SJE. Ji pasidalino savo patirtimi ir prisiminimais, nuo 1980 iki 1989 metų leidžiant Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kroniką. Istorinėmis įžvalgomis konferencijoje dalijosi Vilniaus universiteto istorikas prof. Arūnas Streikus.
Konferencijoje dalyvavo ir pranešimus skaitė svečiai iš užsienio – Estijos Tartu universiteto istorikas prof. Riho Altnurmė (Riho Altnurme), Latvijos universiteto istorikė dr. Solveiga Krūmiņa-Koņkova, Lenkijos nacionalinės atminties instituto istorikas hab. dr. Rafalas Latka (Rafal Latka), Čekijos Totalitarinių režimų tyrimo instituto istorikės dr. Marketa Doležalova ir dr. Stanislava Vodičkova bei Vengrijos Nacionalinės atminties komiteto tyrėja dr. Eva Petras.
Konferencijoje buvo siekiama apžvelgti sovietinio totalitarinio režimo represinių struktūrų vykdytą antibažnytinę politiką, Bažnyčios persekiojimą Rytų ir Vidurio Europos regione, išryškinti įvairias visuomenės pasipriešinimo šiai politikai formas, taip pat parodyti Bažnyčios vaidmenį atliekant krikščioniškąją misiją totalitarinio režimo sąlygomis.
Seimas 2022-uosius yra paskelbęs „Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronikos“ metais. „Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronika“ („LKB Kronika“) – leidinys, išgarsinęs Lietuvos laisvės bylą, griovęs sovietų propagandos kuriamą mitą apie komunistinės sistemos humaniškumą bei tariamą dvasinio gyvenimo, religinių įsitikinimų laisvę Sovietų Sąjungoje.
Pavergtoje Lietuvoje „LKB Kronika“ drąsino tikinčiuosius, gynė religijos ir sąžinės laisvę, drausmino linkusius kolaboruoti. Šio leidinio taip ir nesugebėjo susekti KGB. „LKB Kronikos“ leidyba Lietuvoje ir Vakaruose, jos platinimas laisvajame pasaulyje sujungė šiapus ir anapus geležinės uždangos buvusius žmones, kuriems žodžiai „Dievas“ ir „Tėvynė“ buvo šventi.
KGB persekiojimai, areštai, lageriai ir tremtys neįstengė užgniaužti gilaus tikėjimo, pareigos jausmo Tėvynei ir jos laisvei. Iš viso buvo išleistas 81 „LKB Kronikos“ numeris. Vakaruose „LKB Kronika“ buvo leidžiama anglų, estų, italų, ispanų ir vokiečių kalbomis.
Net šeši Seimo įkurtos Laisvės premijos laureatai yra tiesiogiai susiję su „Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronikos“ leidyba ir platinimu: 2011 m. laureatas Rusijos disidentas Sergejus Kovaliovas, 2013 m. laureatas kardinolas J. E. Sigitas Tamkevičius, 2016 m. laureatė sesuo Nijolė Sadūnaitė, 2021 m. laureatai vyskupas J. E. Jonas Boruta, seserys Bernadeta Mališkaitė ir Gerarda Šuliauskaitė.
