Lietuvoje, kaip ir visame pasaulyje, didėjantis dėmesys žmogaus teisėms ir įtraukumui daro įtaką tiek teisiniams, tiek socialiniams pokyčiams. Vienas iš svarbiausių žingsnių, siekiant užtikrinti orumą ir pagarbą, yra kalbos keitimas, ypač kai kalbama apie žmones su negalia.
Nuo 2024 metų Lietuvoje įsigaliojo pokyčiai, keičiantys įprastą terminologiją ir priartinantys ją prie žmogaus teisėmis grįstos koncepcijos.
Siūlomas Seimo statuto pakeitimas, kurio tikslas yra pervadinti „Neįgaliųjų teisių komisiją“ į „Asmenų su negalia teisių komisiją“, ne tik atspindi tarptautinius įsipareigojimus, bet ir stiprina pagarba žmogaus teisėms grįstą požiūrį.
Projekto iniciatorius Seimo narys Saulius Skvernelis pažymi, kad toks kalbos pokytis yra svarbus ne tik dėl teisinės, bet ir dėl socialinės reikšmės – tai žingsnis link švietimo ir informacijos, kuri pripažįsta ir gerbia kiekvieną žmogų.
Įstatymų pokyčiai, įsigalioję nuo 2024 metų, numato, kad vietoje terminu „neįgalusis“ vartojama sąvoka „asmuo su negalia“, kuri labiau atspindi asmens orumą ir laisvę. Tai atitinka Jungtinių Tautų Asmenų su negalia teisių konvenciją ir Lietuvos Respublikos asmens su negalia teisių apsaugos pagrindų įstatymą.
Pakeitimas Seimo statute yra ne tik techninis, bet ir simbolinis, rodantis, kad Lietuva yra pasirengusi kurti įtraukesnę, tolerantiškesnę visuomenę. Projekto priėmimas nesukels papildomų finansinių įsipareigojimų ir neprieštarauja nei Europos Sąjungos, nei Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijai. Priešingai bus įgyvendinamos Jungtinių Tautų Asmenų su negalia teisių konvencijos nuostatos.
Šis pokytis taip pat nesukels neigiamų pasekmių kriminogeninei situacijai ar korupcijai, nes jo tikslas – tik gerinti teisės aktų atitikimą šiuolaikinėms vertybėms ir žmogaus teisėms.
Seimo statuto pokyčiai tik dar kartą pabrėžia, kad teisinga ir įtraukia kalba yra svarbi, siekiant ne tik teisinės pusiausvyros, bet ir skatinant visuomenės jautrumą bei pagarbą kiekvienam žmogui, nepriklausomai nuo jų turimos negalios.
Siūlomam projektui iš esmės pritarė Seimo Teisės departamentas.
