„Nešiojau tave savo širdyje – dabar skrisk”, – tokiais žodžiais šiandien savo paskyroje „Facebook” Laisvės partijos frakcijos Seime narys Tomas Vytautas Raskevičius pranešė apie Partnerystės įstatymo projekto registraciją.
„Šiandien Seime registravome Lietuvos Respublikos partnerystės įstatymo projektą. Sako, kad po registracijos įstatymo projektas pradeda gyventi „savo gyvenimą“. Nežinau, kas jam nutiks artimiausioje ateityje, bet žinau, kad padarėme viską, kad pasisektų. Netikėjau, bet šis įstatymo projektas tapo savotišku pažadu. Pažadu, kad Lietuvoje tilpsime visi”.
Taip pat jis padėkojo šio įstatymo projekto bendraautoriams – Viktorijai Čmilytei-Nielsen, Aušrinei Armonaitei, Gabrieliui Landsbergiui, Ingridai Šimonytei, Algirdui Sysui, Eugenijui Gentvilui, Ievai Pakarklytei ir Andriui Navickui. Jie, anot politiko, „savo parašais šiam projektui suteikė sparnus”. T. V. Raskevičius savo įrašą užbaigė tokiais žodžiais: „Skrisk – lai išsipildo”.
Seimo pirmininkė: partnerystė pažadėta prieš 20 metų
Viena iš pataisų iniciatorių, Seimo pirmininkė ir Liberalų sąjūdžio vadovė Viktorija Čmilytė-Nielsen pažymi, kad partnerystės institutas Lietuvoje jau yra įrašytas Civiliniame kodekse, tik niekaip neįteisinamas įstatymu.
„Lietuvoje gyvena apie 600 tūkst. nesusituokusių suaugusių žmonių, nemažai jų laukia, kada politikai realizuos lūkesčius, sukurtus prieš 20 metų, kuomet partnerystės institutas buvo numatytas Civiliniame kodekse“, – sako V. Čmilytė-Nielsen.
„Mano nuostata aiški – visavertės visuomenės neturėsime, jeigu atskiras jos grupes stigmatizuosime ir taikysime joms skirtingas teises. Tai netoliaregiška ir moraliai neatsakinga. Jokios naujos teisės, suteikiamos šiuo metu jų neturintiems asmenims, nesumažina likusių asmenų turimų teisių“, – jos biuro paskelbtame pranešime cituojama V. Čmilytė-Nielsen.
Parlamento vadovė pažymi, kad priėmusi teikiamą įstatymą Lietuva taptų 21-ąją Europos Sąjungos valstybe, reglamentavusia partnerystę.
Teikėjai: siekiama visų porų lygybės prieš įstatymą
Laisvės partijos pirmininkė A. Armonaitė sako, kad projektu siekiama „visų porų, taip pat ir LGBT, lygybės prieš įstatymą, orumo ir lygiateisiškumo“.
„Tikimės, kad Lietuva pagaliau prisijungs prie visų savo piliečių teises užtikrinančių šalių klubo, o partnerystės įstatymas ne tik įgyvendins svarbius teisinius pokyčius, bet ir parodys, jog Lietuvoje galime priimti įvairovę ir niekas nenusipelnė būti išstumtas į paraštes, tai pas mus jau tęsėsi jau gerokai per ilgai“, – sako A. Armonaitė.
Konservatorius A. Navickas pažymi, kad „Partnerystės įstatymas nėra Lietuvos išradimas – valstybėse, kurios nebuvo paliestos komunistinio totalitarizmo, tokie įstatymai atsirado prieš dešimtmečius“.
„Tai įstatymas, atitinkantis vakarietiškus žmogaus teisių standartus ir leidžiantis mums būti tarp tokių valstybių kaip Vokietija, Prancūzija, Italija, Airija, Didžioji Britanija, o ne Rusija ar Baltarusija. Rūpestis visais žmonėmis, nepaisant jų tautybės, religinių įsitikinimų ar lytinės orientacijos, yra ženklas, kad baigėsi pokomunistinis, kovos su paveldėtais demonais, laikotarpis“, – sako A. Navickas.
Konservatorius teigia, kad politikams „pavyko sutarti dėl nuosaikaus projekto, kuris visiškai nesikerta su Konstitucijos nuostatomis, nekeičia šeimos ar santuokos sampratų, bet paprasčiausiai suteikia galimybę saugiau, apibrėžčiau bei oriau gyventi ir toms poroms, kurios nenori ar negali prisiimti santuokinių įsipareigojimų“.
Opozicinė socialdemokratų partijos (LSDP) frakcija Seime neturi vieningos nuomonės dėl penktadienį registruoto partnerystės įstatymo projekto, sako jos seniūnas Algirdas Sysas. Tuo tarpu kitos opozicinės Darbo partijos frakcijos narys Seimo vicepirmininkas Andrius Mazuronis teigia, kad „darbiečiai“ projektui vieningai nepritars.
„Frakcija dar susipažįsta, bet iškart sakau, kad vieningos nuomonės nėra ir, ko gero, nebus“, – BNS sakė A. Sysas.
A. Mazuronio teigimu, sprendimą dėl nepritarimo projektui yra priėmusi partijos taryba ir jos sudaryta darbo grupė, kuri analizavo projekto nuostatas.
„Jeigu tas įstatymas nesiskiria nuo to, kuris buvo anksčiau nutekintas, priimta yra pozicija, kad nepritarti tokiam įstatymo projektui, nes jis per plačiai apibrėžia tą partnerystę“, – sakė jis.
Tuo metu gausiausios opozicinės partijos – Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) – narys ir opozicijos lyderis Saulius Skvernelis teigė projektą galėsiantis komentuoti vėliau, kai su juo susipažins.
„Tikrai nemačiau ir artimiausiu metu negalėsiu pažiūrėti. Kol kas tikrai negaliu komentuoti, nes nežinau, ką komentuoti“, – BNS sakė jis.
Jis taip pat pabrėžė, kad reikia reguliuoti tiek vienos lyties, tiek skirtingų lyčių partnerių gyvenimą, tačiau tai būtina daryti „per jų teisinių santykių ir teisinių interesų apsaugą“
„Reikėtų paskaityti įstatymą, jei šiandien registravo, tikrai per savaitgalį pasiskaitysiu ir bus galima komentuoti“, – kalbėjo buvęs premjeras.
Kiek anksčiau šią savaitę LVŽS šešėlinė vyriausybė išplatino pranešimą, kuriame ragino Seimą partnerystės įstatymo projekto nesvarstyti.
Socialdemokratams reikės platesnės diskusijos
LSDP frakcijos seniūnas A. Sysas kol kas sakė negalintis pasakyti, kokia frakcijos dalis palaikys projektą, o kokia – jam nepritars.
„Kadangi tik antradienį bus pateikimas, vis tiek bus diskusijos platesnės, tai paprašiau, kad paprasčiausiai paskaitytų, pasigilintų ir tada galima būtų diskutuoti apie tas vietas, kurios netinka ir nepatinka, kažkam kelia klausimų, o ne apskritai apie išorinį triukšmą“, – kalbėjo jis.
Anot jo, šio išorinio triukšmo kol kas yra gerokai daugiau nei realaus turinio.
„Aš manau, kad tai yra bendras tas fonas – bažnyčios, maršo ir visų kitų. Jeigu žmonės moka skaityti, tai jie skaito tik tai, kas parašyta. Bet žinote, kai skaitai išsigalvoji, kas parašyta tarp eilučių arba, kas gali būti, jeigu bus“, – sakė A. Sysas.
Jis priminė, kad LSDP viena kadencija anksčiau ir patys yra registravę partnerystės įstatymo projektą, kuris buvo net liberalesnis už dabartinį ir teigė, kad frakcijos viduje šįkart reikės „bandyti susitarti ir ieškoti kompromiso“.
„Jeigu mes turėjome tokį lozungą „Svarbiausia – žmogus“ kažkada rinkimuose, tai negi dabar reikia rašyti „Svarbiausia – tradicinis žmogus“. Man tai nepriimtinas toks dalykas, jei tikrai matome žmonių problemas, mes turime jas spręsti, o ne ieškoti būdų, kaip jų nespręsti“, – pažymėjo politikas.
Jis pats sakė pritariantis įstatymo projektui ir vienintelius jo trūkumus įžvelgiantis tik per siaurame reguliavime, pavyzdžiui, tame, kad partnerystėje gimę vaikai ir toliau bus laikomi nesantuokiniais.
„Mes šnekam apie šviesų vaikų rytojų, o dabar penktadalis Lietuvos vaikų gimsta ne santuokoje. Mes sprendžiame šeimų problemas, bet padarius partnerystės įstatymą vaikų problemos vis tiek lieka“, – kalbėjo LSDP frakcijos lyderis.
Darbo partija nepritaria vienalyčių porų partnerystei
A. Mazuronis tvirtino, kad Darbo partija mato partnerystės institute tam tikrų problemų, kurias šiuo metu reikia spręsti.
„Dabar populiarus toks gyvenimo būdas, kai jauni žmonės – vyras su žmona – augina vaikus nesusituokę, ta praktika tokia paplitus ir yra tam tikrų iššūkių žmonėms taip gyvenant, bet mes manome, kad kitais būdais įmanoma užtikrinti jiems tas teises, kurių jie netenka nesusituokę“, – kalbėjo „darbietis“.
Anot jo, Darbo partija būtų labiau linkusi diskutuoti apie konservatoriaus Lauryno Kasčiūno pateiktą alternatyvų projektą, tačiau tokiam projektui, kuris yra pateiktas dabar, frakcija nepritars.
„Partnerystė nėra kaip baubas, mes iš tiesų matome problemų žmonėms, kurie gyvena dabar tokia paplitusia gyvenimo forma, tačiau ar tai būtinai turi būti per partnerystę, ar tai gali būti padaryta ir per kitus teisės aktus, tai čia yra klausimas“, – teigė A. Mazuronis.
Jis taip pat teigė, kad frakcijos nepritarimas dabartiniam projektui yra susijęs su tuo, kaip jis reglamentuoja vienalyčių porų santykius, ne dėl per plataus vyro ir moters poros santykių reguliavimu.
„Matyt, kad taip, matyt, kad taip“, – patvirtino parlamentaras.
Tiesa, jis sakė nežinantis, ar L. Kasčiūno pasiūlytas projektas sprendžia vienalyčių porą bendro gyvenimo klausimą.
„Reikėtų pasigilinti į tą Lauryno Kasčiūno projektą, aš nesu taip detaliai įsigilinęs, negaliu dabar pakomentuoti. Bet tiek, kiek darbo grupė mūsų partijos viduje svarstė, tai sakė, kad dėl to varianto dar būtų galima diskutuoti“, – kalbėjo jis.
Šešėlinė vyriausybė: projektas kopijuoja KT šeimos sąvoką
„Valstiečių“ suburta šešėlinė vyriausybė šią savaitę pranešė priėmusi nutarimą, kuriuo ragina Seimą nesvarstyti šio projekto, kaip šeimos teisinio santykio sureguliavimo klausimų ir vietoje to pasiūlė sudaryti prielaidas spręsti tos pačios lyties asmenų turtinius, jų atstovavimo sveikatos priežiūros srityje ir panašius klausimus.
Anot LVŽS, toks sprendimas priimtas išklausius šešėlinės vyriausybės posėdyje dalyvavusių teisės, šeimos santykių ekspertų ir akademikų įžvalgų.
„Partnerystei apibrėžti kopijuojama 2011 metų Konstitucinio Teismo nutarime suformuluota „šeimos“ sąvoka „šeimos samprata grindžiama šeimos narių tarpusavio atsakomybe, supratimu, emociniu prieraišumu, pagalba ir panašiais ryšiais bei savanorišku apsisprendimu prisiimti tam tikras teises ir pareigas“, – teigė gausiausios opozicinės partijos atstovai.
Pasak jų, įstatymo iniciatoriai vietoje žodžio „šeima“ įrašė žodį „partnerystė“ ir paliko visus Konstitucinio Teismo nutarime išvardintus „šeimos“ turinio ypatumus.
Šešėlinės vyriausybės teigimu, toks teisinis reguliavimas sukuria dviejų rūšių šeimas, viena kurių neturės galimybės įsivaikinti vaikus, tad bet kuriuo metu galės deklaruoti esanti diskriminuojama.
„Tai reiškia, kad taip sukuriama prielaida homoseksualių asmenų poroms ginti savo teises teisme ir reikalauti įsivaikinimo“, – rašoma jų pranešime.
Projekte: turtiniai santykiai, atstovavimas
Pranešime nurodoma, kad Partnerystės įstatymas reglamentuos nesusituokusių, tačiau bendrai gyvenančių asmenų
turtinius ir neturtinius santykius.
Juo bus sukuriama galimybė pripažinti bendrą dalinę nuosavybę arba, esant poreikiui, nustatyti kitokį, abi puses tenkinantį bendros nuosavybės turto teisinį režimą.
Projektu siūloma leisti partneriams paveldėti turtą be papildomų mokesčių; sukuriami tam tikri asmeninio pobūdžio partnerio įsipareigojimai, t. y. pagarba, lojalumas, partnerio išlaikymo pareiga partnerystės nutraukimo atveju.
Įstatymas leistų pasirinkti partnerio arba naudoti bendrą pavardę, būtų įteisinta galimybė įgalioti veikti vienas kito vardu ir interesais, atstovauti sveikatos priežiūros srityje, gauti su partnerio sveikata susijusią informaciją, įrašoma galimybė neliudyti vienas prieš kitą teisme ir kt.
Projekte numatyta, kad partnerystė įsigaliotų nuo jos registravimo, taip pat nustatyta, kad ji galėtų būti registruojama remiantis teismo sprendimu, kuriuo nustatytas juridinę reikšmę turintis faktas, kad tarp atitinkamų asmenų egzistuoja faktiniai partnerystės santykiai.
Partnerystė abiejų partnerių sutarimu galėtų būti nutraukiama notaro tik tuo atveju, jeigu partneriai neturi bendrų nepilnamečių vaikų. Partneriai, turintys bendrų nepilnamečių vaikų, bendrą susitarimą dėl partnerystės nutraukimo teisinių pasekmių turėtų patvirtinti teismo sprendimu. Norėdamas partnerystę nutraukti vienašališkai partneris turėtų kreiptis į teismą.
Partnerystės įstatymo projekte nėra siūloma keisti dabartinio teisinio reglamentavimo dėl įvaikinimo. Partnerystės instituto kritikai yra išsakę nuogąstavimų, kad su partnerystės įstatymu būtų sudaryta galimybė vienos lyties asmenims įsivaikinti vaikus.
Siūloma, kad Partnerystės įstatymas įsigaliotų nuo 2022 metų sausio 1 dienos.
Lietuvoje partnerystė nėra įteisinta nei vyro ir moters, nei vienos lyties poroms. Keli ankstesni liberalių politikų bandymai šalyje įteisinti civilinę partnerystę Seime nepasiekdavo priėmimo stadijos.
