Seimas nusprendė ateinančius trejus metus įšaldyti LRT biudžetą, o nuo 2029-ųjų mažinti transliuotojui tenkančią gyventojų pajamų mokesčio ir akcizų dalį. Ketvirtadienį priimtos Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos įstatymo pataisos taip pat atvėrė kelią diskusijoms dėl lengvesnio LRT generalinio direktoriaus atleidimo.
Biudžeto įšaldymas trims metams
Pagal priimtas pataisas, 2026–2028 m. LRT biudžetas išliks toks pats kaip 2025 m. – 79,6 mln. eurų. Ankstesnė finansavimo metodika būtų lėmusi apie 11 proc. augimą iki 88,2 mln. eurų.
Už įšaldymą balsavo 70 parlamentarų – socialdemokratai, „Nemuno aušra“, valstiečiai, krikščionys demokratai ir keli Mišrios grupės nariai. Opozicija nedalyvavo.
Valdančiųjų atstovai teigė, kad LRT finansavimas išsiskyrė iš kitų institucijų ir augo „neproporcingai“, o sutaupytos lėšos turėtų atitekti kultūrai. Kritikai „įšaldymą“ vadina politinio spaudimo ženklu.
Nuo 2029 m. LRT būtų skiriama 0,75 proc. GPM ir 0,8 proc. akcizų pajamų, nors iki šiol transliuotojas gaudavo atitinkamai 1 proc. ir 1,3 proc.
Ginčai dėl LRT vadovo atleidimo kartelės
Seimas taip pat pradėjo svarstyti pataisas, kurios leistų lengviau atleisti LRT generalinį direktorių. Siūloma, kad dėl nepasitikėjimo būtų balsuojama slaptai, o sprendimui pakaktų pusės tarybos narių balsų (6 iš 12). Premjerė Inga Ruginienė pabrėžė, kad riba turi būti „50 proc. plius vienas“, todėl nuostata dar bus taisoma.
Vienas pataisų iniciatorių, Remigijus Žemaitaitis, neslėpė, kad pokyčiai susiję su dabartine vadove Monika Garbačiauskaite-Budriene, kuri, anot jo, „turėjo pasitraukti pati“. Kritikai tai vadina tiesioginiu politiniu spaudimu.
Šiuo metu LRT vadovą atleisti galima tik kvalifikuota dauguma – ne mažiau kaip 8 iš 12 tarybos balsų, o sprendimas turi būti pagrįstas viešuoju interesu.
Kritika iš opozicijos
Opozicijos atstovai perspėjo, kad tokie pakeitimai gali stipriai paveikti Lietuvos pozicijas spaudos laisvės reitinguose, o LRT taptų labiau pažeidžiama politinei įtakai.
Susirūpinimą trečiadienį išreiškė ir Europos Taryba, pabrėždama, kad tokia lengva atleidimo procedūra yra neįprasta Europos valstybėse ir gali pažeisti visuomeninio transliuotojo nepriklausomumą. Abejonių turėjo ir Seimo teisininkai, priminę Konstitucinio Teismo doktriną dėl visuomeninio transliuotojo apsaugos nuo politinės intervencijos.
LRT generalinė direktorė Monika Garbačiauskaitė-Budrienė teigia, kad biudžeto mažinimas ir įstatymo pataisos yra politinio spaudimo ženklas, o šiuo metu LRT tampa politinių kovų objektu.
„Monikavizijos“ pabaigos pradžia
Politologas Dovilas Petkus pabrėžė, kad tai žingsnis link skaidrumo LRT finansų naudojime.
„Seimas žengė pirmą ir drąsų žingsnį, palengvindamas dabartinės LRT vadovės atleidimo sąlygas ir suteikdamas žmonėms viltį, kad LRT išties gali būti sugrąžintas tautai. Galime tai vertinti, kaip „Monikavizijos“ pabaigos pradžią. Tikiuosi, kad naujoji LRT vadovybę skaidriau naudos mokesčių mokėtojų lėšas ir užtikrins realią, o ne menamą nuomonių įvairovę nacionalinio transliuotojo kanale.
Kuopelei ir visam, iš gausaus LRT biudžeto mitusiam sindikatui, yra nelengva atsisveikinti su geresnio maitinimosi ciklu. Dėl to jau matome daug verksmo ir dantų griežimo, skundų net aukščiausiesiems komisarams. Bet tai praeis, jeigu tik valdžia nesugalvos toliau pataikauti vagims ir propagandistams.
LRT niekada nebuvo blogis savaime, nors žinau, kad daugelio žmonių lūpose tai jau skamba kaip keiksmažodis. LRT yra garbingą istoriją nešantis nacionalinis transliuotojas, kurį atėjo metas susigrąžinti iš mažos, politiškai angažuotos kuopelės rankų,” – savo feisbuke rašė politologas.
