Penktadienį, vasario 23 d., pirmą kartą nuo Izraelio ir „Hamas” karo pradžios praėjusį spalį didelė jaunimo grupė atgaivino Jeruzalės gatves. Apie tūkstantis vaikų ir jaunuolių iš krikščioniškų mokyklų ėjo Kančios (lot. Via Dolorosa) gatve senamiestyje, melsdamiesi už taiką ir palikdami paskui save vilties pėdsaką.
Iniciatyvą „Kryžiaus kelias – Taikos kelias” organizavo Šventosios Žemės kustodija, joje dalyvavo 12 institucijų, tarp jų dvi Anglikonų Bažnyčios mokyklos ir Armėnų Apaštališkosios Bažnyčios mokykla, taip pat įvairios katalikų grupės, Šventosios Žemės kustodas tėvas Francesco Pattonas (Frančeskas Patonas) ir apaštališkasis delegatas Jeruzalėje tėvas Adolfo Tito Yllana (Adolfas Titas Ilana).
Kryžiaus kelias prasidėjo Nuplakimo bažnyčioje. Jis baigėsi Šv. Išganytojo bažnyčioje. Pirmosios aštuonios stotys vyko tradiciniu Kančios gatvės maršrutu. Kiekvienoje stotyje po Šventojo Rašto skaitinių ir maldos du vaikai paleisdavo po porą balandžių – regimą jauniausių dalyvių pakeltos maldos už taiką ir laisvę ženklą.
„Kasmet su mokyklų mokiniais rengiame Kryžiaus kelią, – CNA pasakojo Šventosios Žemės kustodijos vikaras ir Terra Sancta mokyklų direktorius tėvas Ibrahimas Faltas. Praėjusiais metais šis renginys sulaukė ypatingo atgarsio: mokiniai dėvėjo raudonas skareles – kraujo spalvos – su Jėzaus statulos, kuri vos prieš kelias savaites buvo išniekinta Vėlinių komplekso teritorijoje, atvaizdu.”
Apdaužyta ir išniekinta statula niekada nebuvo atkurta ir tapo kenčiančio Jėzaus simboliu. Šiemet pirmoji Via Crucis stotis taip pat buvo surengta prie šios statulos.
„Skarelėms pasirinkome baltą – taikos spalvą”, – sakė I. Faltas. – Užrašai „Da nobis pacem Domine” („Suteik mums taiką Viešpatie”) ant audinio sudaro kryžių. Taip pat atspausdinome balandį, snape laikantį alyvmedžio šakelę – taikos simbolį.”
Jis pabrėžė maldos laisvumo svarbą, atsižvelgdamas į neseniai pasirodžiusius pranešimus, kad Izraelio vyriausybė gali svarstyti galimybę apriboti patekimą į Mečečių esplanadą / Šventyklos kalną Ramadano mėnesį.
„Jeruzalė turi būti atvira visiems; tokia yra jos prigimtis. Negalima įvairaus amžiaus žmonėms drausti eiti melstis. Kiekvienas turi teisę melstis savo maldos vietose. Jei Ramadano metu žmonės negalėtų pasiekti mečečių, tai būtų didelė problema”, – sakė jis.
9-14 stotys vyko Pranciškonų Šv. Išganytojo bažnyčioje, o Kryžiaus kelio pabaigoje Šventosios Žemės kustodas pasakė trumpą meditaciją apie Jėzaus, atidavusio savo gyvybę už visą žmoniją – net už tuos, kurie jį persekiojo, dovaną.
Jeruzalė turi būti atvira visiems; tokia yra jos prigimtis. Negalima įvairaus amžiaus žmonėms drausti eiti melstis. Kiekvienas turi teisę melstis savo maldos vietose. Jei Ramadano metu žmonės negalėtų pasiekti mečečių, tai būtų didelė problema.
„Prašykime jo malonės, kad mūsų širdyse nebūtų neapykantos ir keršto troškimo tiems, kurie mums kenkia. Prašykime malonės, kad visos su priešiškumu ir neapykanta pastatytos sienos būtų nugriautos. Prašykime Jėzaus, kuris ištiesė rankas tarp dangaus ir žemės, kad šiandien padėtų mums nutiesti taikos tiltą mūsų įsipareigojimu siekti taikos ir susitaikymo Šventojoje Žemėje ir visame pasaulyje”, – sakė F. Pattonas.
Sukalbėjus šv. Pranciškui priskiriamą Taikos maldą apaštališkasis delegatas Jeruzalėje tėvas A. Tito Yllana suteikė paskutinį palaiminimą šventojo kryžiaus relikvija.
Po renginio kustodas kalbėjosi su renginyje dalyvavusiais žurnalistais, kuriems papasakojo apie vaikų dalyvavimą.
„Šiuo Kryžiaus keliu taip pat siekiama paskatinti mūsų vaikus išlikti tvirtiems viltyje, – sakė jis. – Tomis akimirkomis, kai atrodo, kad žmonės nesugeba susitarti, savo maldomis turime atkakliau belstis į Dievo duris, kad tie, kurie turi ir gali rasti sprendimą šiame kare, grįžtų į protą.”
