Artėjant Seimo rinkimams Laisvos visuomenės institutas (toliau – LVI) vykdo tyrimą, kuriame aiškinasi kokias vertybes vertina tautos atstovais siekiantys tapti politikai ir partijos. Ankstesniame straipsnyje buvo apžvelgtos 2020 m. į Seimą išrinktų partijų nuostatos įvairiais šioje kadencijoje svarstytais klausimais: šeimos sampratos, lytiškumo, negimusios gyvybės apsaugos, tėvų teisės auklėti vaikus pagal savo įsitikinimus. Dabar metas panagrinėti, kokių nuostatų šiais klausimais laikosi neparlamentinės partijos, šiuose rinkimuose kovojančios dėl teisės tapti mūsų tautos atstovais.
Tautos ir teisingumo sąjunga (centristai, tautininkai)
Pirmuoju numeriu rinkimų biuletenyje įrašyta nacionalistines idėjas atstovaujanti politinė jėga susikūrė pastaraisiais metais iš kelių partijų: pirmiausia susijungiant Centro partijai bei Tautininkų ir respublikonų sąjungai, vėliau prisijungiant ir Petro Gražulio judėjimui „Už Lietuvą – vyrai!“. Pastarasis politikas tapo ir galutinai susiformavusios Tautos ir teisingumo sąjungos (toliau – TTS) primininku. Jis iki 2023 m. gruodžio buvo vienintelis jos atstovas Seime. Dėl balsavimo kito Seimo nario vardu apkaltos būdu pašalintas iš Seimo, P. Gražulis 10 metų laikotarpiui neteko teisės dalyvauti LR rinkimuose, tačiau išlaikė teisę dalyvauti Europos parlamento rinkimuose, kuria 2024 m. birželį sėkmingai pasinaudojo – jo vedamas TTS sąrašas sensacingai sugebėjo įveikti 5 proc. rinkimų kartelę, o P. Gražulis tapo Europos parlamento nariu.
Kadangi dauguma TTS kandidatų nėra buvę Seimo nariais, LVI nusprendė apklausti pirmuosius 20 jų sąrašo narių, kaip jie balsuotų LVI nagrinėjamais klausimais. Atsakymų sulaukta iš 12 kandidatų ir beveik visi jie deklaravo besilaikantys konservatyvių pozicijų.
Pirma, TTS atstovai pasisako už prigimtinės šeimos sampratos išsaugojimą: pritaria „Artimojo ryšio“ įstatymo projektui, kuris vienalytėms poroms nesuteiktų šeimos statuso, bet leistų tvarkyti kartu gyvenančių asmenų ūkinius klausimus; prieštarauja Civilinės sąjungos įstatymo projektui, kuris homoseksualių asmenų bendrą gyvenimą teisiškai prilygintų šeimai.
Švietimo ir tėvų teisių srityje TTS kandidatai nurodė pritariantys Seime svarstytai rezoliucijai „Dėl tėvų teisių užtikrinimo švietimo sistemoje“, kuria raginama neriboti tėvų teisės dalyvauti jų vaikų ugdymo procese mokyklose. Taip pat jie palaikytų Švietimo įstatymo pataisas, kuriomis būtų keičiama šiuo metu Lietuvos mokyklose vykdoma Gyvenimo įgūdžių ugdymo programa (toliau – GĮUP), lytiškumo ugdymo dalyką perkeliant į dorinio ugdymo (tikybos ir etikos) pamokas. Tuo tarpu visi TTS kandidatai išreiškė nepritarimą šią kadenciją Seime valdančiųjų pasiūlytoms Nepilnamečių apsaugos nuo neigiamos viešosios informacijos poveikio įstatymo pataisoms, kuriomis siekta panaikinti draudimą niekinti prigimtinės šeimos vertybes ir skatinti kitokią, negu LR Konstitucijoje ir LR civiliniame kodekse įtvirtinta, santuokos sudarymo ir šeimos kūrimo sampratą.
TTS sąrašo atstovai deklaravo ir pritarimą šią kadenciją Seimo priimtoms konservatyvių parlamentarų inicijuotoms Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymo pataisoms, kuriomis iš šio įstatymo buvo išbraukta sąvoka „smurtas lyties pagrindu“.
Galiausiai, tautininkai-centristai išreiškė vieningą nepritarimą Laisvės partijos, Liberalų sąjūdžio ir konservatorių atstovų inicijuotam ir Seimo priimtam Pagalbinio apvaisinimo įstatymo pakeitimui, kuris legalizavo negimusios žmogaus gyvybės embriono stadijoje naikinimą.
Nacionalinis susivienijimas
Iš karto po tautininkų-centristų antroje vietoje rinkimų biuletenyje rikiuojasi kita tautines idėjas atstovaujanti neparlamentinė partija – Nacionalinis susivienijimas (toliau – NS). Filosofo ir politologo Vytauto Radžvilo vadovaujamas judėjimas, kurio sąrašą Seimo rinkimuose veda taip pat filosofas ir politologas Vytautas Sinica, Seime neturi nei vieno atstovo, tačiau visai sėkmingai pasirodė 2023 m. savivaldos rinkimuose, Vilniaus miesto taryboje iškovojęs keletą mandatų.
NS programoje, greta istorinės atminties ir tautinio tapatumo išsaugojimo klausimų, nemažiau reikšmingą vietą užima ir kova už prigimtinės šeimos išsaugojimą. Tai NS atstovai patvirtino ir atsakydami į LVI užduotus jiems klausimus – tą teikėsi padaryti 14 partijos atstovų.
Jie išreiškė vieningą nepritarimą Civilinės sąjungos įstatymo projektui, tuo pat metu dauguma pritarė alternatyviajam „Artimojo ryšio“ projektui. Atsakiusieji NS atstovai vieningai palaikė rezoliuciją „Dėl tėvų teisių užtikrinimo švietimo sistemoje“ ir vieningai prieštaravo Nepilnamečių apsaugos nuo neigiamos viešosios informacijos poveikio įstatymo pataisoms, siūlančioms menkinti šeimos statuso apsaugą. Taip pat dauguma jų pritarė Švietimo įstatymo pataisoms, kuriomis reformuojant GĮUP tėvams būtų sudaryta teisė pasirinkti, etikos ar tikybos pamokų rėmuose būtų vykdomas lytinis ugdymas.
NS atstovai taip pat deklaravo nepritarimą sąvokos „smurtas lyties pagrindu“ vartojimui Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatyme bei dabartiniam Pagalbinio apvaisinimo įstatyme įtvirtintam reguliavimui, pagal kurį embrionai saugomi ribotą terminą, kuriam suėjus yra sunaikinami.
NS ir TTS kandidatai aktyviausiai dalinosi savo nuostatomis su LVI. Jų deklaruojamos vertybės yra nuosekliai konservatyvios. Negausus būrys šių partijų atstovų užima ir vienus ar kitus politinius postus (dažniausiai savivaldoje) – jų veikloje prieštaravimų deklaruojamoms pozicijoms taip pat nerasta.
Toliau apžvelgiamų partijų analizė sudėtingesnė, kadangi jų atstovai nerado laiko pasidalinti savo nuostatomis su LVI. Kita vertus, kai kurios iš jų savo vieša veikla ir pasisakymais pakankamai aiškiai leidžia atsakyti į šiame tyrime keliamus klausimus.
Lietuvos žaliųjų partija
Lietuvos žaliųjų partija (LŽP) turbūt yra artimiausias vertybinis Laisvės partijos analogas neparlamentinių partijų būryje. Tiek rugpjūtį paskelbtoje rinkimų į Seimą programoje, tiek ir partijos Bendrojoje programoje įtvirtintas siekis keisti šeimos (kuriamos vyro ir moters santuokos pagrindu) instituto sampratą. Rinkimų programoje numatytas tikslas, kad vienalytės poros „galėtų naudotis tokiomis pačiomis teisėmis, kaip ir heteroseksualios poros“. Bendrojoje programoje įtvirtinta, kad valstybė privalo remti šeimą, „nepriklausomai kokia yra jos sudėtis“ ir nederėtų siekti „šeimos, tik kaip vien vyro ir moters sąjungos, apibrėžimo“. Partijos pirmininkė ir sąrašo lyderė Ieva Budraitė taip pat neslepia palaikanti vienalyčių porų santykių sureguliavimą tiek partnerystės ar civilinės sąjungos institutais, tiek ir tokių porų santuokos įteisinimu. Šeimos sampratos klausimu nekyla didesnių abejonių, kad partija laikosi prigimčiai prieštaraujančių nuostatų.
Kokių nuostatų partija laikosi tėvų teisių švietime klausimais, atskleidžia buvusi švietimo ir mokslo viceministrė Helga Marija Kauzonė, kandidatuojanti trečiuoju numeriu LŽP sąraše. Ji teigia Gyvenimo įgūdžių ugdymo programos (GĮUP) lytinio ugdymo dalyje nematanti „nieko blogo, nepadoraus ar nepriimtino“. Ji priduria, kad nors programoje nėra kalbama apie tai, kiek yra lyčių, švietimo kontekste tai būtina aptarti. Kandidatės nuomone, nors fiziologiniu aspektu tėra dvi mums tradiciškai žinomos vyrų ir moterų lytis, tačiau „lyčių samprata yra daug sudėtingesnė ir apima ne tik fiziologinius skirtumus, bet ir socialinius, kultūrinius ir psichologinius aspektus“. Ji teigia, jog būtina pripažinti didesnę lyčių įvairovę, kadangi egzistuoja „asmens lyčių tapatybės, kurios gali nesutapti su biologine lytimi“. Jos teigimu, lytis nėra tik biologijos nulemtas objektyvus faktas, bet ir asmens savivokos klausimas. Taigi, švietimo ir lytiškumo klausimais LŽP taip pat priskirtina prie progresyvistinių politinių jėgų.
Lietuvos liaudies partija
LVI aktualiais ir čia nagrinėjamais klausimais Lietuvos liaudies partija (toliau – LLP) nedaugžodžiauja, jų dėmesio centre kitos problemos, ypač geopolitinės, kurių dėka šis politinis judėjimas gauna daugiausiai dėmesio.
Vis dėlto, LLP sąrašo lyderis E. Vaitkus yra pasisakęs, jog nepritaria civilinės sąjungos (partnerystės) įteisinimui, jo nuomone, pakanka homoseksualių porų ūkinių santykių sureguliavimo: „Esu konservatyvių pažiūrų, tai šeimos ir santuokos sąvokų keitimui aš prieštarauju“.
LLP programoje taip pat keliamas reikalavimas: „Atmesti Stambulo konvenciją dėl menamų 112 lyčių, uždrausti LGBT propagandą ugdymo įstaigose“.
Taigi, partija pasisako prieš progresyvistinę politinę darbotvarkę, nors nepanašu, kad konservatyvių vertybių išsaugojimą ji laiko savo politiniu prioritetu.
Lietuvos regionų partija
Partija susikūrė 2017 m. skilus Lietuvos socialdemokratų partijai ir iki 2021 m. buvo žinoma Lietuvos socialdemokratų darbo partijos pavadinimu. Nors 2020 m. Seimo rinkimai partijai nebuvo sėkmingi, 2024 m., sutelkus iš kitų Seimo frakcijų išėjusius politikus, parlamente susikūrė Regionų partijos frakcija, kurią šiuo metu sudaro 9 politikai.
Tiek frakcijai, tiek partijai vadovauja Jonas Pinskus, kuris balsavimų Seime metu šią kadenciją visuomet laikėsi konservatyvių nuostatų: prieš partnerystės įstatymą, už „Artimo ryšio“ projektą, už tėvų teisių užtikrinimą švietimo sistemoje, už lytiškumo ugdymo pamokų perkėlimą į dorinio ugdymo pamokas, už kairiųjų ideologų vartojamos sąvokos „smurtas lyties pagrindu“ išbraukimą iš Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymo, prieš šeimos vertybių apsaugos panaikinimą Nepilnamečių apsaugos nuo neigiamo viešosios informacijos poveikio įstatyme.
Panašiai LVI analizuotais klausimais balsavo ir kiti J. Pinskaus frakcijos kolegos, kandidatuojantys greta jo Regionų partijos sąraše: A. Palionis, buvusi darbietė V. Giraitytė-Juškevičienė, Z. Streikus, A. Vinkus, L. Vyskupaitytė-Mogenienė. Galima daryti išvadą, jog tai gana nuosekliai konservatyvias nuostatas atstovaujanti partija.
Taikos koalicija
Iš Darbo, Lietuvos krikščioniškosios demokratijos ir Žemaičių partijų sudarytas koalicinis rinkimų sąrašas Seime šiuo metu turi tik vieną atstovą – Mindaugą Puidoką, kuris visais analizuojamais klausimais šią kadenciją balsavo konservatyviai: prieš vienalyčių porų partnerystės ir civilinės sąjungos įteisinimą, prieš pagalbinio apvaisinimo sistemos liberalizavimą, už tėvų teisių užtikrinimą švietimo sistemoje, už sąvokos „smurtas lyties pagrindu“ išbraukimą iš Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymo, prieš šeimos vertybių apsaugos panaikinimą Nepilnamečių apsaugos nuo neigiamo viešosios informacijos poveikio įstatyme.
Darbo partijos pirmininkas ir Taikos koalicijos sąrašo vedlys Viktoras Uspaskich taip pat savo viešuose pasisakymuose dažniausiai deklaruoja konservatyvias nuostatas, nuogąstauja, kad „greitai plaukų tiek nebus pas mane ant galvos, kiek tų lyčių“. Kita vertus, anksčiau atlikta LVI analizė atskleidė, kad V. Uspaskich, balsuodamas įvairiais klausimais Europos parlamente, konservatyvus toli gražu nebuvo (žr. straipsnį čia).
Atsivertus Taikos koalicijos rinkimų programą matyti, kad joje dominuoja ekonominio ir socialinio pobūdžio pažadai (mokesčiai, kainos, išmokos, pensijos). Vis dėlto, yra ir keletas konservatyvios politinės darbotvarkė punktų: „ginti žodžio laisvę“, „stiprinti tradicinės šeimos vertybes“, stabdyti „genderizmo propagandą“.
Partija „Laisvė ir teisingumas“
Buvusio ilgamečio Vilniaus mero Artūro Zuoko į rinkimus vedama partija savo programiniuose dokumentuose pernelyg neakcentuoja vertybinių klausimų, tačiau iš viešojoje erdvėje aptinkamų nuotrupų šiais klausimais galima spėti, kad tai labiau link konservatyvių vertybių linkstantis judėjimas.
Bendrojoje programoje nurodoma, kad tos pačios lyties asmenys turi turėti teisę įteisinti civilinę partnerystę. A. Zuokas šią nuostatą patikslina ir teigia: „Tai netapatu santuokai, kurią mes suprantame kaip krikščionys ir kaip tai įtvirtinta Lietuvos Respublikos Konstitucijoje – tarp moters ir vyro laisvu pasirinkimu.“ Iš šių formuluočių sunku pasakyti, ar partija ir jos pirmininkas išreiškia palaikymą konservatyviajam „artimo ryšio“ variantui, ar laikosi nuostatos, kad šio Seimo svarstyta civilinė sąjunga (partnerystė) neprieštarauja prigimtinės šeimos sampratai. A. Zuokas taip pat nurodo nepritariantis Stambulo konvencijos ratifikavimui ir nurodo, kad Lietuvos teisės aktai dabar garantuoja daug aukštesnę teisinę, socialinę ir fizinę apsaugą prieš smurtą artimoje aplinkoje.
„Laisvės ir teisingumo“ sąraše galima rasti tiek gana liberalių, tiek konservatyvių nuostatų besilaikančių kandidatų. Pavyzdžiui, septintuoju numeriu jame kandidatuoja buvusi švietimo ir mokslo viceministrė Natalja Istomina, viena iš GĮUP autorių, kuri praeitų metų rudenį programos lytinio ugdymo dalį gynė nuo „nepagrįsto puolimo“. Kita vertus, antruoju numeriu sąraše kandidatuoja Vitalija Jankauskaitė-Milčiuvienė, buvusi LVŽS narė, ankstesnėje vyriausybėje ėjusi ekonomikos ir inovacijų viceministrės pareigas, kuri deklaruoja tikrai konservatyvias nuostatas: nepritarimą Stambulo konvencijos ratifikavimui ir vienalyčių porų santuokos (ar jai prilygintinų institutų) įteisinimui (Manobalsas.lt duomenimis).
„Nemuno Aušra“
2023 m. iš ką tik aptartos „Laisvės ir teisingumo“ pašalintas Remigijus Žemaitaitis netrukus įkūrė didžiausia artėjančių Seimo rinkimų sensacija pretenduojančią tapti partiją „Nemuno aušra“. Visos apklausos prognozuoja, jog būsimajame Seime ji tikrai turės savo frakciją. Kai kurie sociologiniai skaičiavimai parodė, jog populiarumu ji prilygsta net konservatoriams.
Žinoma, daugiausia tai provokuojančios, ryškios ir nenuspėjamos partijos lyderio R. Žemaitaičio asmenybės nuopelnas. Nors yra sąlyginai jaunas politikas, jis jau gali pasigirti netrumpa politine karjera, per kurią ne kartą keitėsi jo atstovaujamos partijos, o sulig jomis ir R. Žemaitaičio politinės pažiūros. Jas jau analizavome šių metų Prezidento rinkimų išvakarėse. Nors pastaruoju metu R. Žemaitaitis ir jo vadovaujama partija aiškiai deklaruoja siekį „puoselėti tradicinę šeimą“, dar 2020 m. „Nemuno Aušros“ pirmininkas teigė palaikąs vienalyčių porų partnerystės, kuri prilygintina santuokos pagrindu kuriamai šeimai, įteisinimą. 2024 m. Prezidento rinkimų kampanijos metu jis teigė: „Jie yra šeima, nes jie kuria šeimą. Partnerystės įstatymas turi būti.“
R. Žemaitaičio pažiūrų vertinimą apsunkina ir tas faktas, kad 2021 m. kovą jis Seime teikė (nesėkmingai) pasiūlymą įtraukti į sesijos darbų programą Stambulo konvencijos ratifikavimą.
Kita vertus, vertinant šios kadencijos R. Žemaitaičio veiklą Seime (iš kurio jis dėl antisemitinių pasisakymų nedaug trūko, kad būtų pašalintas, tačiau, vengdamas apkaltos, atsistatydino pats) būtina pasakyti, jog jis laikėsi konservatyvių nuostatų tėvų teisių ir švietimo srityje, nepritarė progresyvistinių politikų nuolat atakuojamo Nepilnamečių apsaugos nuo neigiamos viešosios informacijos poveikio įstatymo liberalizavimui.
Taip pat negalima nepastebėti ir „Nemuno aušros“ sąraše kandidatuojančių Seimo narių Agnės Širinskienės ir Artūro Skardžiaus. Jų balsavimai 2020–2024 m. Seime svarstytais šeimos sampratos, tėvų teisių apsaugos ir kitais čia nagrinėjamais klausimais buvo nuosekliai konservatyvūs.
Peršasi išvada, kad R. Žemaitaičiui ir „Nemuno Aušrai“ prigimtinės šeimos apsaugos ir kiti konservatyvios darbotvarkės klausimai nėra svarbiausias politinis prioritetas – jie akcentuojami tiek, kiek tai naudinga oponuojant dabartinei liberaliai valdančiajai koalicija, ypač didžiausiems šios partijos priešams konservatoriams.
Lietuvos lenkų rinkimų akcija-Krikščioniškų šeimų sąjunga
Galiausiai, liko aptarti lenkų ir rusų tautinėms bendrijoms Lietuvoje atstovaujančią politinę jėgą. Daug klausimų dėl jos nekyla: nors jos atstovai kartais mėgsta pasižymėti didžiajai agresyviajai Lietuvos kaimynei draugiška retorika, LVI analizuojamais klausimais tai abejonių nekelianti nuosekliai konservatyvi ir krikščioniška politinė jėga. Seime partiją atstovauja du nariai – Česlav Olševski ir Rita Tamašunienė – kurie visais nagrinėtais klausimais šią kadenciją balsavo konservatyviai. Partijos pirmininko ir rinkimų į Seimą sąrašo lyderio Valdemaro Tomaševskio veikla taip pat nekelia abejonių – tiek savo pasisakymuose, tiek balsuodamas Europos parlamente jis atstovauja konservatyvias vertybes.
Bendras vaizdas
Apžvelgus Lietuvos Seime nesančias, bet patekti į jį siekiančias partijas, galima aiškiai matyti, jog jų tarpe dominuoja konservatyvios nuostatos, priešingos pastaruosius keturis metus Lietuvą valdančios konservatorių, Liberalų sąjūdžio ir Laisvės partijos vykdomai darbotvarkei. Tarp jų reiktų išskirti Nacionalinį susivienijimą ir Tautos ir teisingumo sąjungą – tai politinės jėgos, kurioms šeimos sampratos, lytiškumo, tėvų teisių, vaikų ugdymo, negimusios gyvybės apsaugos problemos yra tikrai aktualios. Artėjančiuose Seimo rinkimuose jas tikriausiai rinksis konservatyvių ir krikščioniškų politinių nuostatų besilaikantys piliečiai.
Atskiro paminėjimo verta ir Žaliųjų partija, kuri skirtingai nei parlamente esantys valstiečiai ir žalieji, laikosi 180 laipsnių priešingų įsitikinimų vertybiniais klausimais ir yra nuosekliai progresyvistinė politinė jėgą, panaši į parlamentinę Laisvės partiją, tik gal labiau akcentuojanti žaliosios darbotvarkės klausimus. Su pastarąją žalieji nevalstiečiai turbūt ir konkuruos dėl rinkėjų artėjančiuose rinkimuose.
A. Zuoko vadovaujamas „Laisvė ir teisingumas“ bei R. Žemaitaičio „Nemuno aušra“, panašu, mėgina ieškoti vidurio kelio – analizuojant jų veiklą bei pasisakymus galima rasti tiek progresyvistinę ideologiją atitinkančių nuostatų, tiek konservatyvumo apraiškų. Susidaro įspūdis, kad šios partijos labai stengiasi neatbaidyti nei vienų, nei kitų nuostatų besilaikančių rinkėjų.
