„Atleidimas leido mano santuokai išlikti”, – sakė Leila Abdallah praėjus 28 mėnesiams po to, kai netoli Sidnėjaus (Australija) girtas ir nuo narkotikų apsvaigęs vairuotojas nužudė tris iš šešių jos ir vyro Danny vaikų.
Santuoka kitomis akimis
Atleidimas „išmokė mus su Danny žvelgti vienas į kitą užuojautos ir empatijos kupinomis akimis. Jis pradėjo mūsų visų gijimo procesą”, – sakė jie Vatikane, kur šeima su trimis likusiais gyvais vaikais ir 12 savaičių kūdikiu atvyko į 2022 m. Pasaulinį šeimų susitikimą.
Abdallahai buvo pakviesti Vatikane kalbėti apie tragišką nelaimingą atsitikimą, per kurį jie neteko savo 11 metų dukterėčios ir trijų vaikų – 13 metų Antonijaus, 12 metų Angelinos ir 9 metų Siennos – kai ėjo nusipirkti ledų po gimtadienio šventės.
Pora šokiravo naujienų žiniasklaidą, kai praėjus vos kelioms dienoms po 2020 m. vasario 1 d. tragedijos viešai atleido 29 metų vyrui, kuris greitu automobiliu užvažiavo ant šaligatvio, užmušdamas keturis vaikus ir sužeisdamas dar tris.
Santuoka ir sielvartas
Praėjus metams, birželio 23 d., jie kalbėjosi su žurnalistais apie tai, kokį poveikį trauma gali turėti vyro ir žmonos santykiams, ir apie tai, kaip jiedu toliau kartu išgyvena liūdesį ir pyktį.
„Kaip atrodo santuoka po sielvarto? Ji tampa visai kitokia, – sakė Danny. – Manau, kad jei priimate skausmą ir kančią, ir tai darote su malda, tai tarsi pereinate per karštą krosnį, tai tampa tarsi apsivalymu.”
Leila sakė, kad „po sielvarto santuoka iš tiesų tampa iššūkiu, nes kiekvienas iš mūsų sielvartauja”.
„Taigi jūs einate per šį ciklą… Sutuoktinis gali būti piktas arba aš galiu būti pikta kitu metu. Tačiau mums su Danny pasisekė, kad dėl atleidimo ir tikėjimo mūsų meilė tapo gilesnė, – sakė ji. – Kai žiūriu į savo vyrą, matau vaikus, matau dalelę jų, nes jie buvo mūsų meilės vaisius.”
Ji sakė, kad sutuoktiniai išmoko būti kantresni vienas kitam, kyla mažiau kvailų ginčų. Kai vienas iš jų nusivilia, jie stengiasi išklausyti vienas kitą, žinodami, kad nusivylimas kyla ne dėl jų.
„Esame labiau užjaučiantys. Esame empatiškesni , – sakė ji. – Mes žvelgiame vienas į kitą… kitomis akimis”, – Leilos sakinį užbaigė Danny.
Tikėjimas padėjo eiti kančios keliu
Abu tėvai nurodė, kad prieš avariją jų tikėjimas ir maldos buvo stiprūs, jie padėjo jiems eiti kančios laikotarpiu.
Danny ir Leila, priklausantys Libano maronitų Bažnyčiai, pradėjo kartu lankytis Mišiose ne tik sekmadienį, bet ir visą savaitę kasdien. Danny taip pat vesdavosi į Mišias vyresniuosius vaikus prieš mokyklą. Jie reguliariai melsdavosi su savo vaikais ir kalbėdavo rožinį. Penktadieniais Danny vesdavosi vyresniąsias dukras ir sūnų maitinti benamių į vietinę prieglaudą.
„Neleisdavau jiems vakarieniauti, kad prieš ateidami prie stalo jie pajustų ir patirtų šiek tiek alkio, – sakė jis. – Sakydavau, kad pirmiausia juos pamaitinsime, o tada eisime vakarieniauti patys”.
