Sakartvelo įstatymų leidėjai antradienį pritarė prieštaringai vertinamo „užsienio įtakos“ įstatymo projekto pirminiam variantui ir išprovokavo naujus gatvės protestus prieš teisės aktą, kritikuojamą dėl to, kad jis atkartoja represinį Rusijos įstatymą.
Įstatymo projektas sukėlė pasipiktinimą Sakartvele ir susirūpinimą Vakaruose, daugeliui teigiant, kad jis kenkia šios valstybės siekiui tapti Europos Sąjungos nare.
Įstatymų leidėjai 78 balsais prieš 25 pritarė, kad įstatymo projektas būtų toliau svarstomas.
Su valdančiąja partija nesutarianti Sakartvelo prezidentė Salomė Zurabišvili pasmerkė šį žingsnį kaip „prieštaraujantį gyventojų valiai“.
Jos žodžiais tariant, tai „tiesioginė provokacija – Rusijos destabilizacijos strategija“.
Tūkstančiai žmonių vakare susirinko prie parlamento pastato Tbilisyje, švilpdami ir šaukdami: „Ne Rusijos įstatymui!“ Jie blokavo eismą pagrindinėje Sakartvelo sostinės gatvėje.
Riaušių policija užtvėrė prieigas prie parlamento rūmų, o demonstrantai trumpai su ja susigrūmė, bandydami prasiveržti pro pareigūnų liniją, matė naujienų agentūros AFP žurnalistas.
Policija prieš minią panaudojo ašarines dujas, keli protestuotojai buvo sulaikyti. Pareigūnai buvo pasiruošę panaudoti ir vandens patrankas.
Vidaus reikalų ministerija pranešė, kad buvo sužeistas vienas policijos pareigūnas.
Po vidurnakčio riaušių policija persekiojo protestuotojus siaurų gatvelių labirinte netoli parlamento, juos mušė ir areštavo, praneša AFP.
Kelios vietos žiniasklaidos priemonės paskelbė, kad policija užpuolė jų žurnalistus.
„Rusijos pakalikai“
Universiteto studentas Kotė Tatišvilis, vienas iš demonstracijos dalyvių, sakė: „Kartvelai niekada nesutiks su šiuo Rusijos įstatymu.“
„Mes, taikūs demonstrantai, nugalėsime, priversime Rusijos pakalikus iš „Sakartvelo svajonės“ [valdančiosios partijos] atšaukti įstatymą“, – pareiškė jis.
Ankstesnę dieną policija sulaikė 14 demonstrantų, kai į gatves išėjo apie 10 tūkst. žmonių.
Europos Sąjunga paragino Tbilisį nepriimti šio teisės akto, teigdama, kad jis prieštarauja demokratinių reformų darbotvarkei, kurios Sakartvelas privalo laikytis, kad galėtų siekti narystės ES.
Europos Vadovų Tarybos pirmininkas Charles’is Michelis (Šarlis Mišelis) antradienį pakartojo Briuselio kritiką dėl šių planų, sakydamas, kad „Įstatymo dėl užsienio įtakos skaidrumo projektas neatitinka Sakartvelo siekių ES ir jos stojimo į ES trajektorijos“.
Jis rašė socialiniame tinkle „X“, kad „tai dar labiau nutolins Sakartvelą nuo ES, o ne priartins“,
Žmogaus teisių organizacija „Amnesty International“ paragino karvelų pareigūnus „nedelsiant nutraukti nepaliaujamas pastangas primesti represinius įstatymus gyvybingai šalies pilietinei visuomenei“.
Ji teigė, kad įstatymo projektas „kelia tiesioginę grėsmę teisei į asociacijų ir saviraiškos laisvę“.
„Iškryptų iš europinio kelio“
Valdančioji partija „Sakartvelo svajonė“ turi 84 iš 150 vietų parlamente ir gali priimti įstatymą be opozicijos paramos.
Jei įstatymo projektas bus priimtas, visos žiniasklaidos priemonės ir nevyriausybinės organizacijos, gaunančios daugiau kaip 20 proc. savo lėšų iš užsienio šaltinių, turėtų užsiregistruoti kaip „organizacija, siekianti užsienio jėgos interesų“.
Praėjusių metų pasiūlyme buvo vartojama sąvoka „užsienio įtakos agentas“.
Sąvoka „užsienio agentas“ yra įsišaknijusi sovietinėje praeityje, o žmones, kuriems taikoma, pasmerkia išdavikų ir valstybės priešų etiketėms.
Panašus įstatymas Rusijoje taikomas siekiant nubausti Vyriausybės kritikus ir užgniaužti nepriklausomą žiniasklaidą.
Gruodį Briuselis suteikė Sakartvelui oficialų kandidato statusą, tačiau pareiškė, kad prieš pradedant oficialias derybas dėl narystės Tbilisis turės reformuoti teismų ir rinkimų sistemas, sumažinti politinę poliarizaciją, pagerinti spaudos laisvę ir apriboti oligarchų galią.
JAV valstybės departamento atstovas Matthew Milleris (Metjus Mileris) praėjusią savaitę pareiškė, kad priėmus šį įstatymą Sakartvelas „iškryptų iš europinio kelio“.
Praėjusiais metais valdančioji partija buvo priversta atsisakyti įstatymo po masinių protestų, kurių metu policija prieš demonstrantus panaudojo vandens patrankas ir ašarines dujas.
Prieš spalį vyksiančius parlamento rinkimus, kurie laikomi svarbiu demokratijos išbandymu, šio mėnesio pradžioje ji netikėtai vėl pateikė įstatymo projektą parlamentui.
Daugelį metų Sakartvelas siekia stiprinti santykius su Vakarais, tačiau dabartinė valdančioji partija „Sakartvelo svajonė“ kaltinama siekiu atkurti ryšius su Rusija.
Anksčiau demokratinių permainų lyderiu tarp buvusių sovietinių šalių laikytas Sakartvelas pastaraisiais metais buvo kritikuojamas dėl atsitraukimo nuo demokratijos.
