Tokijuje viešinti Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen (Urzula fon der Lajen) ketvirtadienį pareiškė, kad Rusija, įsiveržusi į Ukrainą, kelia „didžiausią tiesioginę grėsmę“ tarptautinei tvarkai.
Po susitikimo su Japonijos ministru pirmininku Fumio Kishida (Fumiju Kišida), kuriame dalyvavo ir Europos Vadovų Tarybos pirmininkas Charles’is Michelis (Šarlis Mišelis), ji sakė, kad „Rusija, vykdydama barbarišką karą prieš Ukrainą ir sudarydama nerimą keliantį paktą su Kinija, šiandien kelia didžiausią tiesioginę grėsmę pasaulio tvarkai“.
Aukščiausi Europos Sajungos pareigūnai atvyko į Tokiją dalyvauti kasmetinėse derybose, kurios vyksta didžiajai daliai tarptautinės bendruomenės telkiant jėgas spausti Maskvą dėl karo Ukrainoje, taip pat augant susirūpinimui dėl Kinijos vaidmens.
„Rusijos įsiveržimas į Ukrainą yra ne tik Europos reikalas; jis supurto tarptautinės tvarkos, taip pat ir Azijoje, pagrindą. Tai negali būti toleruojama“, – sakė F. Kishida, kurio vyriausybė prisijungė prie griežtų sankcijų Maskvai, įskaitant sankcijas energetikos srityje.
Darbotvarkėje taip pat buvo klausimai dėl vis agresyvesnės Pekino pozicijos Azijoje, ES siekiant imtis svarbesnio vaidmens priešinantis Kinijai.
„Mūsų bendradarbiavimas Ukrainoje yra labai svarbus Europoje, tačiau jis taip pat svarbus Indijos ir Ramiojo vandenynų regione, be to, norime giliau konsultuotis dėl agresyvesnės Kinijos“, – savo ruožtu sakė Ch. Michelis.
„Manome, kad Kinija turi ginti daugiašalę sistemą, kuri jai buvo naudinga vystant savo šalį“, – pridūrė jis.
U. von der Leyen sakė, kad ES ir Japonija stiprina bendradarbiavimą, be kita ko, pradėdamos pirmąją Europoje skaitmeninę partnerystę, kurioje daugiausia dėmesio bus skiriama konkurencingumui ir saugumui šioje srityje.
Ji nurodė, kad abi šalys taip pat sieks „įvairinti ir stiprinti tiekimo grandines“.
„Tai svarbu, nes yra medžiagų ir technologijų, kurios tapo labai svarbios mūsų ekonomikai ir kasdieniam gyvenimui, pavyzdžiui, puslaidininkiai“, – sakė U. von der Leyen.
„Turime turėti galimybę pasikliauti patikimomis tiekimo grandinėmis“, – pridūrė EK pirmininkė.
Investicijos į infrastruktūrą
Japonija ir ES stengiasi stiprinti ryšius, įskaitant 2019 metais sudarytą svarbų prekybos susitarimą, o Tokijas nukrypo nuo ankstesnio diplomatinio kurso ir užėmė tvirtą poziciją Ukrainos klausimu.
Tokijas taiko sankcijas Rusijos įmonėms ir pareigūnams, siunčia humanitarinę ir finansinę pagalbą Ukrainai ir prisijungė prie Didžiojo septyneto (G-7) įsipareigojimo palaipsniui atsisakyti rusiškos naftos importo arba jį uždrausti.
Tačiau Japonija nesiėmė priemonių dėl rusiškų dujų, nes yra priklausoma nuo energijos importo.
Vėliau ketvirtadienį U. von der Leyen ir Ch. Michelis turėtų surengti darbo pietus su F. Kishida, o penktadienį EVT pirmininkas apsilankys Hirošimoje.
F. Kishida sakė, kad su ES lyderiais bus aptarta įtampa Pietų ir Rytų Kinijos jūrose, kur, kaip būgštauja Tokijas, Pekinas vis dažniau bando pareikšti pretenzijas į ginčijamas teritorijas.
Be to, jau seniai baiminamasi, kad Pekinas gali perimti Taivano, kurį Kinija laiko savo teritorijos dalimi ir ne kartą sakė, kad kada nors ją susigrąžins, prireikus – jėga, kontrolę.
Ch. Michelis sakė, kad su Japonijos lyderiu aptarė „būdus, kaip sustiprinti mūsų bendradarbiavimą saugumo ir gynybos srityje“. Jis pažymėjo, kad Japonija yra vienintelė Azijos šalis, konkrečiai paminėta plane, kuriuo siekiama iki 2030 metų sustiprinti ES saugumo ir gynybos politiką.
U. von der Leyen taip pat paragino bendradarbiauti regiono infrastruktūros srityje, tuo netiesiogiai užsimindama apie Pekiną, kuris savo projektais, kartais kritikuojamais kaip „skolų spąstai“, siekia sustiprinti aljansus regione ir už jo ribų.
„Investicijų poreikis didžiulis, o galimybės ribotos. Labai dažnai už jas tenka mokėti kainą, kurios neturėtų mokėti nė viena šalis, pavyzdžiui, kai kėsinamasi į jos suverenitetą“, – sakė ji.
