Kreipiuosi į valdžią dar kartą, kad ši kuo skubiau tvirtintų lytinių nusikaltėlių registrą!
Dar vienas įvykis, susijęs su mažos mergaitės dingimu, verčia grįžti prie temos, nuo kurios bėga valdantieji. Labai viliuosi ir linkiu tėvams, kad dingusi mergaitė būtų rasta sveika. Tam dideles pastangas deda ne tik artimieji, bet ir teisėsauga bei bendruomenė. Tik galiu įsivaizduoti, kokį skausmą šiuo metu patiria šeima…
Šioje situacijoje ima dar didesnis pyktis dėl valdančiųjų nenoro padaryti taip, kad nusikaltimų prieš vaikus mažėtų. Dar praėjusią vasarą Seime įregistravome mūsų paruoštą įstatymą dėl lytinių nusikaltėlių registro atsiradimo Lietuvoje. Valdantieji per praėjusį pusmetį padarė viską, kad toks įstatymas neatsirastų.
Tuo pačiu metu valdantieji rado laiko iš Seimo išmesti Petrą Gražulį, pasirūpinti, kad Seime be jokių problemų įstatymus priiminėtų teistų partijų atstovai ir net kalėjime kalintis Seimo narys! Kad su šios valdžios prioritetais negerai, matome visi, bet jos aklumas nusikaltimams prieš vaikus peržengia visas ribas.
Kaip buvo skelbiama dar pernai, per pastaruosius trejus metus 957 Lietuvos vaikai nukentėjo nuo įvairaus pobūdžio seksualinių nusikaltimų, o įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registre jau buvo 2643 asmenys, pirmosios instancijos teismų nuteisti už seksualinio pobūdžio nusikaltimus.
Laikas bėga, tokie asmenys kartoja nusikaltimus, o ir naujų nusikaltėlių atsiranda. Noriu pabrėžti, kad visame šiame fone iki šiol Lietuvoje nėra atskiro įstatymo, kuris detaliai reglamentuotų dėl lytinių nusikaltimų įtariamų ar nuteistų asmenų kontrolės priemones. Taip pat nenumatyta atsakomybė darbdaviams, kai jie į darbą su vaikais priima lytinius nusikaltėlius.
iki šiol Lietuvoje nėra atskiro įstatymo, kuris detaliai reglamentuotų dėl lytinių nusikaltimų įtariamų ar nuteistų asmenų kontrolės priemones
Seimui svarstyti pateiktame Asmenų, įtariamų ir nuteistų už seksualinius nusikaltimus, užkardymo įstatymo projekte siūlome konkrečias priemones. Viešai prieinamame registre būtų matomi asmens vardas ir pavardė, dabartinė gyvenamoji vieta. Rengiamoje antroje įstatymo redakcijoje siūlome skelbti ir tokių asmenų nuotraukas. Tai būtų itin svarbu užkardant galimus nusikaltimus.
Bendruomenės žinotų, kad turi galimybę pasitikrinti, kas yra jų artimiausioje aplinkoje. Dalis bendruomenės pažintų nusikaltėlių registre esančius nusikaltėlius, kaip kad visai neseniai degalinėje vaiko skriaudiką su galimai nauja auka pažino nukentėjusio vaiko tėtis. Bendruomenės budrumas gali išgelbėti ne vieną vaiką.
Todėl mums nesuprantamas toks valdančiųjų delsimas ir įstatymo projekto marinimas laike. Juo labiau, kad už juos atlikome visą darbą ir išnagrinėjome kitų šalių patirtį. Kai kuriose Europos valstybėse, pavyzdžiui, Lenkijoje, Portugalijoje, Prancūzijoje, Austrijoje, Jungtinėje Karalystėje yra sukurti specialūs lytinius nusikaltimus padariusių asmenų registrai, tarp jų ir ribotos prieigos, kuriuose sukauptą informaciją gali naudoti teisėsaugos institucijos ir veiklą, susijusią su vaikų ugdymu ar priežiūra, vykdantys subjektai, ir viešieji, kurie prieinami visuomenei.
Daugelyje Europos valstybių asmenims, kurie yra padarę lytinius nusikaltimus, draudžiama užimti pareigas, kurioms būdingas nuolatinis kontaktavimas su vaikais. Nustatomi ir tam tikri specialūs įpareigojimai, pavyzdžiui, informuoti policiją apie savo gyvenamąją vietą ar draudimas lankytis tam tikrose vietose.
Nežinau, kas dar turi atsitikti, kad valdantieji pradėtų suprasti problemos mastą. Net ir tai, jog konservatorių partijos Seimo frakcijoje buvo Seimo narys, kaltinamas pedofilija, jų neprivertė atsikvošėti. Atvirkščiai, jie ėmė vengti pedofilijos temos, matomai, galvodami apie savo partijos įvaizdį, o gal bijodami, kad paaiškės, jog tai ne vienetinis pedofilijos atvejis, sietinas su konservatoriais.
Jei mūsų siūlomas įstatymas dėl seksualinių nusikaltėlių registro Lietuvoje nebus priimtas artimiausioje Seimo pavasario sesijoje, mes atvirai kaltinsime dabartinę valdžią, jog ji rūpinasi ne mūsų vaikų ir anūkų saugumu, o pedofilų gerove.