Šalies konservatorių ir liberalų hibridai nestabdo. Vos per trejus metus šalies ekonomikai pakenkti pavyko, energetikos sektorių privatizuoti ir pelnytis iš Lietuvos žmonių pavyko, pasityčioti iš lietuvių kalbos pavyko, išsityčioti iš J.Marcinkevičiaus irgi pavyko, niekinti šeimą taip pat dedama daug pastangų. Tuoj bus vaikai paversti narkomanais, jų tėvai apkrauti mokesčiais… Tačiau tai, dar ne viskas.
Ši valdžia puikiai suvokia, kad nukirsti medžio nepakanka, jį reikia išrauti su šaknimis, todėl ėmėsi mokytojų. Juk šalies mokytojai jiems kaip rakštis, tikra grėsmė, nes jie moko tikros istorijos (ne perrašytos ir nesudievinant vieno asmens bei jo giminės), moko ne tik taisyklingai rašyti, bet ir gerbti vieną seniausių pasaulyje kalbų – lietuvių kalbą.
Dar mokytojai miesteliuose ir kaimuose rūpinasi, kad vaikai sužinotų apie tradicijas, šoktų ir dainuotų lietuviškas dainas. Absoliuti dauguma mokytojų, kaip ir absoliuti dauguma šalies gyventojų, puoselėja tradicinę šeimą, o ši valdžia to nepakenčia, nes jos manymu, vaikai apie seksą (pabrėžiu ne meilę) turi būti mokomi vos ne nuo kūdikystės, nors absoliučiai Lietuvos daugumai tai atrodo iškrypėliška.
Jei galėtų, ši valdžia tiesiog ištremtų mokytojus, kaip tai darė okupantai, tačiau negali, todėl tildo savomis priemonėmis, kurias yra puikiai įvaldžiusi. Tad,kai neliks MOKYTOJO, neliks ir Lietuvos. Nepatinkam ir mes šiai valdžiai, nes rūpinomės, kad visi vaikai gautų nemokamą išsilavinimą, galėtų nemokamai studijuoti aukštosiose mokyklose, rūpinomės, kad Lietuvoje atsirastų stiprus mokytojų rengimo centras, kurį baigę mokytojai didžiuotųsi savo profesija ir būtų laukiami visose šalies mokyklose.
Todėl nemanykite, kad finansų ministrės konservatorės G. Skaistės vyro poelgis, išvadinant streikuojančius mokytojus „komuniagomis“ ir „broileiriais“, nors prieš kelis metus pats pozavo nuotraukose pedagogų streike, yra atsitiktinis. Juk iš karto po jo, net ir sulaukus audringų reakcijų, sekė, kitas, ką tik konservatorių Vilniaus rajono skyriaus nariu tapusio, ekonomisto, profesoriaus, I.Šimonytės patarėjo Raimondo Kuodžio riebus įžeidimas, siūlant mokytojams mąstyti abiem pusrutuliais.
nemanykite, kad finansų ministrės konservatorės G. Skaistės vyro poelgis, išvadinant streikuojančius mokytojus „komuniagomis“ ir „broileiriais“, nors prieš kelis metus pats pozavo nuotraukose pedagogų streike, yra atsitiktinis
Konservatoriai paleido į eterį profesorių, sunkiasvorę artileriją kovoje su paprastais mokytojais. Kad tai įžeidimai visiems aišku. Taip pat aišku, kad jais siekiama žeminti mokytojus, priversti juos bijoti. Tiesa, buvo ir grasinimo atvejų, apie kuriuos pranešė patys mokytojai. Ir visa tai turi sunaikinti MOKYTOJĄ – priversti jį išeiti iš darbo, emigruoti ir palikti švietimo sistemą privačiam valdytojui, tarkim G. Landsbergiui, kuris likus vos metams iki šios valdžios kadencijos pabaigos, labai stengiasi pabaigti Lietuvos naikinimo darbus. Gal gaus kokį medalį iš kažkur, ką gali žinoti…
Taigi tie veidmainiai, kurie visai neseniai garsiai kalbėjo apie mokytojo profesijos prestižą, šiandien sumalė Lietuvos mokytojus į miltus už tai, kad mokytojai pareikalavo to, kas jiems buvo žadėta. Ar galima pasitikėti veidmainiais? Ne.
Pavyzdžiui, parėjusią savaitę konservatoriui, buvusiam prezidentės Dalios Grybauskaitės patarėjui, Mindaugui Lingei užkliuvo, kad į Seimą atvyko ukrainiečių teatro trupė, kuri surengė koncertą Seime. Šie jauni aktoriai atvyko kaip įrodymas, kad mūsų šalių kultūriniai saitai labai stiprūs ir po karo jie tęsis tol, kol gyvuos mūsų tautos.
Savo nepasitenkinimą, kad po neva po Seimo pirmininkės langais stovi Naisių teatro autobusas, kuris atvežė šiuos atlikėjus, Seimo narys išreiškė socialinio tinklo paskyroje. Žinoma, sulaukė palaikymo iš kitų pseudo patriotų. Vienas pirmųjų palaikyti konservatoriaus atėjo buvęs Vilniaus mero patarėjas, dabar vieno iš fondų, remiančių Ukrainą, atstovas Karolis Žukauskas, kuris pakvietė sostinės susiekimo paslaugas teikiančią įmonę pažiūrėti, „ kokie čia klounai miesto centre ant šaligatvio priparkavo savo autobusiuką tamsintais langais. Gal Naisiuose ir ok toks vaizdas, bet sostinei nelabai dera – išrašykite jiems finansinę motyvaciją to nebedaryti“.
Taigi, konservatorių politikams, kurie kasdien demonstruoja patriotizmą bei begalinį palaikymą Ukrainai ir liberalų rėmėjams, atstovaujantiems vieną garsiausių fondų Ukrainai, atrodo, jog yra normalu išsityčioti iš gražią programą parengusios ir po Lietuvą keliaujančios ukrainiečių trupės, kurią išvadino klounais. Beje, ši programa rodoma nemokamai, jokie fondai nerenka tam pinigų ir juo labiau iš to niekas nieko neuždirba. Aš suprantu, kad paniekinti trupę niežti nagai, kai norisi kąsti man, bet…
Ne kur kitur Lietuvoje, o būtent Naisiuose dirba ukrainiečiai aktoriai, nes dabartinės valdžios „prorusišku“ vadinamas Ramūnas Karbauskis, prasidėjus Rusijos agresijai Ukrainoje, pakvietė juos į Naisių teatrą. Naisiuose jiems nieko nekainuoja pragyvenimas ir uždirba Ukrainoje aktoriams nepasiekiamus atlyginimus. Gal kuris iš pseudo patriotų paaukojo pagalbai Ukrainos žmonėms tiek lėšų, kiek tai padarė „prorusiškas“ Karbauskis? Atsiliepkite, tik šnekėkite ne apie žmonių suaukotas, o savo asmenines lėšas!
Nejau šie politikai nesupranta, kad jų veiksmai prasilenkia su jų žodžiais, kad tai jiems užkabina pseudo patriotų etiketę, kurią nusilupti vargu ar jau bepavyks. Tokie atvejai prašosi priminti ir kitą situaciją. Pamenate, kai Lietuvos darželiams buvo padovanota 18 tūkst. tautinių kostiumėlių? Kiek purvo buvo išpilta ant manęs, ant unikalius kiekvienam regionui kostiumėlius siuvusio Juozo Statkevičiaus?
Nejau šie politikai nesupranta, kad jų veiksmai prasilenkia su jų žodžiais, kad tai jiems užkabina pseudo patriotų etiketę, kurią nusilupti vargu ar jau bepavyks
O dabar prie tų pačių, tautiniais kostiumėliais pasipuošusių vaikučių konservatoriai fotografuojasi ir džiaugiasi. Tai ne vieninteliai pavyzdžiai, kurie leidžia manyti, kad konservatorių ir liberalų hibridinės sąjungos motyvas ne palaikyti Ukrainą ar sakyti, kad jie puoselėja šalies tradicijas, o eilinį kartą pasinaudoti situacija ir ciniškai konstruotis politinius įvaizdžius, kurie neturi nieko bendra su realiais šių politikų veiksmais, kurių tikslas, perfrazuojant R. Kuodį, mąstyti abiem sėdynės kumpiais, kuriais kiekvienas, nesugebantis nieko daugiau, kaip tik gyventi valstybės sąskaita, konservatliberalų hibridas turi užsėsti kuo daugiau valdžios kėdžių.
Kažkada jie pradėjo nuo žodžių – „šunauja“, „runkeliai“… Dabar mokytojai jiems tapo „komuniagomis“… Nejaugi Lietuvos žmonėms dar neaišku, kad dabartinėje valdžioje klesti ne tik smulkūs vagišiai, grobstantys savivaldybių lėšas, telefonus, ne tik sukčiai, bandantys švietimą, sveikatos apsaugą, energetiką paversti savo klano finansine atrama, bet ir cinikai, kuriems tauta, valstybė, istorija, žmonių gerovė tėra tušti žodžiai… Jie save vadina „patriotais“, dėl ko realūs šalies patriotai, kurie darbais, o ne žodžiais kuria gražesnę, turtingesnę Lietuvą, ima vengti būti vadinami patriotais.
Savo nusivylimą, pyktį reikia paversti aktyvia pilietine pozicija. Netylėti, nesusitaikyti, nesėdėti namuose rinkimų metu, sakant, kad visi jie tokie patys, o mes nieko negalime pakeisti. Abejingumas yra Landsbergių klano siekis – kuo didesnis žmonių nusivylimas, tuo daugiau šansų jiems vėl būti valdžioje ir galutinai sunaikinti Lietuvą.
Nėra idealių, neklystančių, tačiau galima susigaudyti, kas dirbs dėl Lietuvos žmonių, o kas rūpinsis narkotikų legalizavimu, tradicinių vertybių naikinimu, mūsų vaikų ir anūkų tvirkinimu…
Nėra idealių, neklystančių, tačiau galima susigaudyti, kas dirbs dėl Lietuvos žmonių, o kas rūpinsis narkotikų legalizavimu
Kol dar galutinai neužtildyti Landsbergių klano oponentai, kol turime galimybę dalyvauti demokratiniuose rinkimuose, naudokimės tuo, nes kitaip atsidursime realybėje, kada Lietuvos istorija prasidės nuo V. Landsbergio ir baigsis amžiams į valdžią atėjusia „Tėvynės sąjunga-krikščionimis demokratais“.
Skamba neįtikėtinai, bet realybė tokia. V. Landsbergis jau pripažintas valstybės vadovu, nors juo niekada nebuvo. G. Landsbergis viešai žemina Prezidentą, rodydamas savo galią, o partija džiaugiasi rinkimų rezultatais, nes į juos ateina vis mažiau ir mažiau rinkėjų. Jei jiems pavyktų pakeisti Prezidento rinkimų tvarką, kad Prezidentą rinktų ne tauta, o Seimas, tai G. Landsbergis pagaliau galėtų tikėtis įgyvendinti Landsbergių klano svajonę ir tapti Lietuvos Prezidentu.
Ir tai ne Ramūno Karbauskio kliedesiai, o netolima ateitis, jei tauta neatsitokės ir nenušluos dabartinės liberalios valdžios. Sekančiais metais treji rinkimai, sprendimas kiekvieno iš mūsų rankose.
