Sekmadienį, birželio 26-ąją, kiek neįprastu laiku – prieš penkioliktą valandą – į Vilkaviškio katedrą rinkosi žmonės. Netrukus į šventovę pajudėjo kunigų procesija, kokia katedroje paprastai matoma tik per Didžiojo ketvirtadienio Krizmos mišias.
Šios šv. Mišios – kaip padėka Viešpačiui už vyskupo Rimanto Norvilos vyskupystės 25-erių metų tarnystę, buvo tarsi džiugus, broliškas, džiaugsmingai nusiteikusių Dievo vaikų susirinkimas.
Kartu meldėsi kardinolas Sigitas Tamkevičius, vyskupai Kęstutis Kėvalas, Eugenijus Bartulis, Lionginas Virbalas. Iškilmėse dalyvavo Seimo nariai, Vilkaviškio vyskupijos teritorijoje esančių savivaldybių merai, vienuolijų atstovai, Vilkaviškio ir kitų parapijų bendruomenių nariai, taip pat bendrų projektų partneriai svečiai iš užsienio.
Vyskupas R. Norvila homilijos pradžioje pasidalijo mintimis apie pašaukimą į kunigystę, remdamasis tos dienos Šv. Rašto skaitiniais ir Evangelija: „Jėzaus žodžius ,sek man’ Bažnyčioje neretai kartojame ir kai kalbame apie pašaukimą kunigystei mūsų dienomis… Jėzus ragina ,eik, ir skelbk Dievo karalystę’ ir kai kurių jaunų žmonių širdį, protą Viešpats uždega noru Gerąja Naujiena dalintis su kitais. Nors jaunam būna sunku įsivaizduoti, kas lauks pašauktojo sekant Kristumi. Ir vis tik tuo keliu veda vidinis Viešpaties kvietimas ir pasitikėjimas juo”.
Ganytojas pasidalijo savojo kelio dalimi: „Prieš 25-erius metus, gegužės pabaigoje, buvo paskelbta, kad popiežius Jonas Paulius II bažnyčioje Lietuvoje įsteigė naują Šiaulių vyskupiją. Ir kartu paskyrė du naujus vyskupus. Šiauliams ganytoju tada buvo skiriamas tuometinis Kauno kunigų seminarijos rektorius kunigas E. Bartulis, o prisijungti tarnystei Kauno arkivyskupijoje, padėti tuometiniam jos ordinarui S. Tamkevičiui teko man.
Netrukus, birželio 29 d., apaštalų Petro ir Pauliaus iškilmės dieną, vyko dviejų naujų vyskupų šventimai. Buvo tada daug nežinios, bet vedė pasitikėjimas Dievu ir savimi. Nuo tada prabėgo jau 25-eri metai.
Šiandien kartu su mumis esantis vyskupas E. Bartulis visai neseniai atšventė ne tik vyskupystės, bet ir Šiaulių vyskupijos 25-erių metų gyvavimo sukaktį, džiaugsmingai ir uoliai darbuojasi šioje vyskupijoje (…) Tuo tarpu man po penkerių metų teko priimti naują paskyrimą – iš tuometinio vyskupo Juozo Žemaičio (MIC) perimti Vilkaviškio vyskupijos ganytojo pareigas.
Labai greitai prabėgo tie 25-eri vyskupiškos tarnystės metai. Buvo daug ir šviesių, džiuginančių momentų, taip pat daug ir rūpesčių, išbandymų. Per tą laiką sparčiai keitėsi ir visa Lietuva, joje gyvenančių žmonių požiūriai, gyvensena, vertybės. Tai, be abejo, palietė ir Bažnyčią, o tuo pačiu tarnaujančių dvasininkų, pasauliečių tikinčiųjų misiją ir gyvenimą.“
Vyskupas sakė, kad daug kam ir už daug ką per tuos metus yra dėkingas. Pirmiausia – Dievui už dvasinio pašaukimo dovaną ir gausybę gautų malonių. Dėkojo kunigams, vyskupams, vienuoliams ir vienuolėms, visiems nuoširdžiai tikintiems pasauliečiams, kurie pasitikėjo, lydėjo malda, paskatinimu, patirtimi, pasidalijimu, konkrečia pagalba, tikėjimo ir gyvenimo liudijimu.
„Nuoširdžiausiai visiems ačiū, neįvardijant visų atskirai ir neišskiriant nei vieno. Jei bandyčiau tai padaryti, per ilgai užtruktų ir vis vien visų nepaminėčiau. Tad šiandien tiesiog norisi džiaugtis tuo kad visi esame tos pačios Dievo tautos nariai ir mylimi jo vaikai, jungiami tos Dievo ir mūsų subrandintos artimo meilės, vieni kitiems padedame, vieni kitus palaikome,“- sakė vyskupas Rimantas Norvila.
Iškilmingumas tvyrojo baltais ir geltonais lelijų žiedais (Vatikano vėliavos spalvomis) išpuoštoje pilnutėlėje katedroje. Dalyvaujančiųjų širdis tarsi į aukštį pakylėjo Vilkaviškio vyskupijos krikščioniškojo kultūros centro Česlovo Sasnausko choro giesmės. Gausūs plojimai kaip malonių lietus lydėjo besiliejančius sveikintojų žodžius ir linkėjimus.
Vyskupų vardu sveikinęs Kauno arkivyskupas metropolitas K. Kėvalas dėkojo už paties iš vyskupo patirtą šilumą, įkvėpimą kunigo, o dabar ir vyskupo tarnystėje. Už brolių vyskupų tarpe jaučiamą širdies giedrumą: „Ne kartą taip nutikę, kad priimant vienus ar kitus sprendimus krinta nuotaika ir jūs staiga sakote: šviesos, vyrai, reikia daugiau vilties. Tai nepaprastai graži ganytojiška savybė ir esame ne kartą patyrę tą jūsų gebėjimą nutiesti bendrystės kelius. Tuos bendrystės kelius tiesiate ir atstovaudamas Lietuvos vyskupų konferencijai Europoje.“
Lazdijų dekanato dekanas Nerijus Žvirblys kunigų vardu dėkojo Jo Ekscelencijai už ištikimą tarnystę Vilkaviškio vyskupijoje, už rūpinimąsi bažnyčių reikalais, sielovada, kiekvienu vyskupijos kunigu, už tai, kad prieš dvidešimt metų jį ir kelis kitus jaunuolius pašventino kunigiškai tarnystei. Vyskupams R. Norvilai ir E. Bartuliui įteikė po raudonų rožių puokštę, kuriose kiekvienas žiedas simbolizavo vienerius vyskupavimo metus.
Bendrą Europarlamentaro Juozo Olekos ir Seimo nario Albino Mitrulečiaus ir savo sveikinimą perskaitė Seimo narys Algirdas Butkevičius. Jis skambėjo taip: „Vyskupijos krikščioniškųjų ir bendražmogiškųjų vertybių puoselėjimas- nepaprastai svarbus šio krašto žmonėms. Jūsų skleidžiamas tikėjimo žodis suteikia ramybės ir vilties, skatina meilę artimui ir gimtajam kraštui. Jūsų vyskupijos saugojamas ir puoselėjamas sakralinis menas, architektūra itin svarbi Vilkaviškio kraštui, istoriniam palikimui. Šis rūpestis ne vieną paskatino leistis į bažnytinio meno pažinimo pasaulį, padėjo pažinti Lietuvos istoriją. Rūpestis kiekvienu – jūsų kasdienybė.
Jūs dažnam tarsi uola, apsauganti nuo pačių įvairiausių negandų. Jūsų patarimai reikalingi visiems, einantiems nelengvu gyvenimo keliu… Tegul tai, ką sukaupėte per tuos dešimtmečius, tampa tvirta atspirtimi, dvasiniu pagrindu tolimesnėje jūsų tikėjimo kelionėje, į ateities gyvenimo knygos puslapius įrašant dar daug gražių, prasmingų darbų.“
Seimo nariai dovanų įteikė šiauliečio dailininko Bonaventūro Šalčio nutapytą Šv. Kazimiero, Lietuvos globėjo paveikslą.
Su vyskupijos savivaldybių merų sveikinimu kreipėsi Vilkaviškio neras Algirdas Neiberka. Jame išreikštas patikinimas, kad gyvenant šiais išbandymų, skaidymosi į fragmentus laikais, kai ypač svarbu statyti tiltus tarp žmonių, pagarbus savivaldos institucijų ir Bažnyčios bendradarbiavimas daugelyje sričių yra svarbus ir naudingas visiems Lietuvos bei Vilkaviškio vyskupijos žmonėms. Ir linkėjimas – toliau liudyti Ganytojo dvasią, rūpintis kiekvieno žmogaus orumu bei visa širdimi tarnauti Dievui ir Tėvynei.
Vilkaviškio Švč. Mergelės Marijos apsilankymo parapijos tikinčiųjų vardu sveikinę Ina ir Vytas Striokai išreiškė ganytojui padėką už bendrystę, kiekvieno žmogaus įvertinimą ir pastebėjimą. Gėlių puokštes įteikė abiems vyskupams, minintiems vyskupystės sidabrinę sukaktį.
Norinčiųjų pasveikinti savo vyskupą galėjo nusitęsti didžiausia nesibaigianti eilė. Nors ilgokai užsitęsusioje, bet neprailgusioje maldų ir padėkų ceremonijoje, palydėti vyskupo R. Norvilos palaiminimo, žmonės skirstėsi žinodami, kad savo Ganytoją, nors visapusiškai užimtą tam tikru laiku sutiks katedroje, parapijų atlaiduose ar teikiant Sutvirtinimo sakramentą. Iš šių iškilmių liko nuotraukos atminčiai, – pasinaudojant šiuolaikinėmis technologijomis iškart po renginio paplitusios interneto platybėse.
