Mažėjantis dviejų didžiausių Vokietijos krikščioniškų organizacijų narių skaičius verčia jas parduoti arba nugriauti šimtus bažnyčių.
Vokietijos laikraščio „Süddeutsche Zeitung“ tyrimo duomenimis, 603 Romos katalikų bažnyčios ir 444 pagrindinės Vokietijos evangelikų bažnyčios maldos namai nebebus naudojami pamaldoms.
Pasak architektūros profesorės Stefanie Lieb, iki 2033 m. „kas ketvirtas ar penktas bažnyčios [pastatas] nebebus naudojamas pagal pirminę paskirtį“. Jos nuomone, praktiškai tai reiškia, kad 10 000 bažnyčių nebebus laikomos pamaldos.
Šios tendencijos pavyzdys – Eseno vyskupija dar 2006 m. paskelbė, kad nebegali finansuoti trečdalio savo pastatų.
Daugelis šių bažnyčių pastatų buvo parduoti, o naujieji savininkai juos naudoja privatiems verslams, pavyzdžiui, restoranams, sporto centrams ar parduotuvėms.
Viso to priežastis – nuolat mažėjantis abiejų bažnyčių narių skaičius. Nuo 2023 m. Romos katalikų bažnyčia Vokietijoje neteko 628 000 narių, o protestantų bažnyčia – 593 000.
Pagrindinė priežastis – sąmoningas parapijiečių, kurie nebesitapatina su šiomis bažnyčiomis, pasitraukimas. Tačiau neigiamai statistikai įtakos turi ir parapijiečių mirtis bei sumažėjęs kūdikių krikštų skaičius.
Su šiomis realijomis susijęs bažnytinių mokesčių, svarbių pajamų, kurias katalikų ir protestantų bažnyčios gauna iš visų savo registruotų narių, sumažėjimas.
Vokietijos žurnalo „Pro“ duomenimis, vien pietinėje Bavarijos žemėje katalikų pastatų išlaikymas kasmet kainuoja daugiau kaip 100 mln. eurų.
Ekspertai įspėja, kad kyla pavojus, jog daugelis istorinių krikščioniškų bažnyčių pateks į „godžių investuotojų“ rankas.