Diskusijos dėl ilgalaikės kontracepcijos (Levonorgestrelio spiralė) kompensavimo paauglėms netyla. Tačiau kol kas ji susirašinėjimo su Sveikatos apsaugos ministru fazėje.
Balandžio 15 d. pasirodė pranešimas žiniasklaidai, jog Seimo nariai Vilija Aleknaitė-Abramikienė, Audronius Ažubalis, Laurynas Kasčiūnas, Rita Tamašunienė ir Vilija Targamadzė kreipėsi į sveikatos apsaugos ministrą Arūną Dulkį dėl sprendimo į kompensuojamųjų vaistų sąrašą įtraukti kontraceptines spirales bei skirti jas nepilnametėms.
Tai jau antras Seimo narės Vilijos Aleknaitės inicijuotas laiškas, į kurį atsakydamas ministras pateikė atsirašinėjimą primenančių argumentų virtinę ir tuos pačius priedus, kurie buvo pateikti ir pirmajame, 2020 m. gegužės 11 d. kreipimesi.
Gydytojai, mokslininkai ir šeimas atstovaujančios organizacijos 2020 m. gegužės 13 d. taip pat kreipėsi atviru laišku į Lietuvos Prezidentą, Seimą ir Vyriausybę. SAM sudarė darbo grupę, kurios tikslas įvertinti ilgalaikės kontraceptinės priemonės – hormoninės spiralės Fleree (Levonergestrel 13,5) kompensavimo poreikį ir tikslingumą lytiškai aktyvioms paauglėms.
Kalbama apie nemenką pinigų sumą (numatoma pustrečio milijono eurų trims metams).
Kalbama apie nemenką pinigų sumą (numatoma pustrečio milijono eurų trims metams), kuri būtų skirta padengti preparato kainą ir kurios netikslingas panaudojimas šiuo sunkiu sveikatos sistemai metu prilygtų „puotai maro metu“.
Todėl darbo grupei teko nemenka atsakomybė. Tačiau, tiek darbo grupės sudarymas, tiek SAM atsirašinėjimai greičiau primena veiklos imitaciją ir siekimą parodyti, jog įsiklausoma į visuomenės nuomonę vox populi, vox Dei (vert. iš lot. liaudies balsas – Dievo balsas), nes kiti, nei Akušerių ginekologų draugijos, argumentai negirdimi arba tiesiog ignoruojami.
Viešoje erdvėje siekiant pagrįsti būtinumą kompensuoti ilgalaikę kontraceptinę priemonę visada pateikiami dramatišką Lietuvos paauglių situaciją atspindintys skaičiai. Tai lytinius santykius turinčių, abortą patiriančių ir gimdančių paauglių gausybė, kuri neva, gerokai viršija kitų Europos šalių skaičius. Pavyzdžiui straipsnyje „Apie tai niekas garsiai nekalba, bet skaičiai gąsdina: kasmet Lietuvoje beveik tūkstantis paauglių nutraukia nėštumą” teiginys, jog beveik tūkstantis paauglių kasmet nutraukia nėštumą, gerokai prasilenkia su realybe.
Remiantis viešai prieinamais statistiniais duomenimis, pateiktais Oficialiosios statistikos portale, 2019 m. jaunų moterų, kuriai priskiriami 15 – 19 m. amžiaus merginos ir jaunos moterys, grupėje iš viso pagal priežastis buvo atlikta 272 abortai, 2018 m. – 250. Kitoje lentelėje „Jaunų moterų dirbtinių abortų skaičiaus struktūra” ši amžiaus grupė suskirstyta į atskiras amžiaus grupes ir pateikti duomenys procentais kiekvienai amžiaus grupei.
Iš lentelėje pateiktų duomenų aiškiai matyti skirtumas, jog nepalyginamai didesnis abortų procentas pilnamečių jaunų moterų grupėje.
Savaime kyla klausimas, kodėl vyrauja tendencija viešai pateikti netikslius duomenis, kalbant tokia jautria tema kaip paauglių lytinė sveikata. Kam tai naudinga?
Taigi, galima numanyti jog gerokai padidintas abortų skaičius yra skirtas situacijai dramatizuoti ir parodyti jog kompensavimas yra pagrįstas. Lygiai taip pat kaip ir skaičiai, kurie pateikiami siekiant įrodyti, jog Lietuvos paaugliai anksti pradeda lytinius santykius.
Minėtame straipsnyje teigiama, jog „skelbiama, kad tarp 11 – 12 klasių moksleivių apie 40 proc. jau turi lytinių santykių, o kas penktas tokių santykių pabandęs paauglys yra iki 15 metų amžiaus“. Statistinių duomenų nekorektiškas interpretavimo gausu ne tik žiniasklaidoje, bet ir suinteresuotų mokslininkų pasisakymuose.
Balandžio 29 d. vykusiame SAM Asmens sveikatos departamento posėdyje, kurio tikslas buvo aptarti medikamentinio nėštumo nutraukimo reglamentavimo bei kontraceptinės priemonės Levonorgestrel medicininius, etinius, teisinius ir socialinius aspektus. Posėdį inicijavo NAŠTA ir Lietuvos akušerių ginekologų draugijos (ši draugija pateikė prašymą kompensuoti Levonergestrelio spiralę paauglėms) prezidentė prof. dr. Diana Ramašauskaitė, pagrįsdama Levonorgestrelio spiralės kompensavimo būtinumą, teigė, jog „Lietuvoje atliktų tyrimų duomenimis nuo 18 iki 22 proc. lytinį gyvenimą gyvenančių paauglių jį pradeda jau 15 ir anksčiau“.
Tokių skaičių patikimumas verčia labai suabejoti dėl dviejų priežasčių: pirma, neaišku kur skelbiama, antra, yra žinoma, kad Lietuvoje nėra padaryta nepriklausomos epidemiologinės analizės, kuri atskleistų tikrą paauglių lytinės sveikatos būklę ir leistų įvertinti kiek iš jų turi pastovius lytinius santykius, o kiek patyrė tik vieno vakarėlio nuotykį (savaime suprantama, jog ilgalaikė kontracepcija yra skirta tik pastovius lytinius santykius turinčioms mergaitėms), kiek lytiškai aktyvių paauglių yra skirtingose amžiaus grupėse (t. y. 15 metų, 16 metų, 17 metų atskirai, bet ne vienoje 15 – 19 m.), bei kiek lytiškai aktyvių paauglių yra mergaičių ir berniukų grupėse atskirai, nes hormoninė kontracepcija, abortai ir gimdymai išimtinai siejami tik su mergaitėmis.
Kadangi tokių duomenų nėra, atskirus, vien momentinius tyrimus priskirti visai Lietuvos paauglių populiacijai, yra nekorektiška, tai – nepagrįsta mokslu metodologinė klaida. Taigi, kol nėra tokių tyrimų, teigti, jog kas penktas paauglys (arba du iš dešimties) jau yra „pabandęs”, taip pat gerokai prasilenkia su tiesa.
atskirus, vien momentinius tyrimus priskirti visai Lietuvos paauglių populiacijai, yra nekorektiška.
Vienintelis oficialus tyrimas, kuriuo gal būt derėtų pagrįsti susirūpinimą paauglių lytine sveikata, atliekamas kas ketveri metai. 2015 m. gegužės 15 d. Kauno dienoje išspausdintame straipsnyje pateikiami Lietuvos paauglių sveikatos duomenys „Moksleivių sveikatos elgesys” (angl. Health Behaviour in School Aged Children – toliau HBSC).
HBSC yra vienintelis išsamus jaunų žmonių gyvensenos tarptautinis tyrimas, kurio duomenys Lietuvoje yra renkami ne vieną dešimtmetį. Šiuo metu HBSC tyrimų programoje dalyvauja 44 Europos ir Šiaurės Amerikos šalys, ją koordinuoja Pasaulio sveikatos organizacija (toliau PSO).
Remiantis HBSC tyrimo duomenimis, Lietuvoje 2018 metais 15 metų lytiškai aktyvių mergaičių buvo 10 proc., o 2014 m. – 7 proc. Berniukų skaičius gerokai didesnis – 2018 m. ir 2014 m. – 22 proc. Taigi, teigiant, kad kas penktas (t. y. 20 proc.) 15 m. paauglys yra turėjęs lytinių santykių, galbūt, turėta galvoje berniukus, bet šiuo atveju tai labai netikslu, ir mokslininkais save laikantiems asmenims – „neprestižiška”, nes spiralės yra skiriamos išimtinai mergaitėms.
Pagrįstai gali kilti klausimas, kodėl, kalbant apie paauglių lytinę sveikatą yra svarbu žinoti kiekvienos amžiaus grupės situaciją atskirai, nors medicinos statistika priskiria vienai paauglių grupei 15 – 19 metų mergaitės ir jaunas moteris. Pagal egzistuojančias Lietuvoje teisės normas, į šią grupę patenka 3 skirtingų amžių grupės: iki 16 metų, iki pilnametystės (16 – 17 m.) ir pilnametės (18 – 19 metų).
Kaip žinia, vaikais laikomi asmenys iki 18 metų. Ir situacija kiekvienoje iš šių amžiaus grupių yra labai skirtinga. Pateikiant vidurkį gerokai padidinami skaičiai jauniausioje amžiaus grupėje (kurioje lytiniai santykiai nėra pastovūs) ir gerokai sumažinami pilnamečių grupėje (kurioje lytinius santykius galima vadinti pastoviais).
Tokie duomenų interpretavimai sukuria neabejotinus įspūdžius, kurie gali būti klaidinantys ir tokiu būdu gali trukdyti visuomenės sveikatai ir švietimo intervencijoms, bandančioms atitolinti paauglių lytinį debiutą ir pagerinti jų lytinę sveikatą.
Ypač svarbu atkreipti dėmesį į penkiolikmetes, nes pagal LR Baudžiamąjį kodeksą, pilnamečio asmens lytiniai santykiai ir aistros tenkinimas, net jei nebuvo prievartos, su paaugle iki 16 metų yra nusikaltimas, ir už tai baudžiama. Todėl privalu išsiaiškinti, kokie asmenys yra mergaičių lytiniai partneriai.
pagal LR BK, pilnamečio asmens lytiniai santykiai, net jei nebuvo prievartos, su paaugle iki 16 metų yra nusikaltimas.
Tokias atvejais turėtų įsijungti ir kitos tarnybos, nes medikams tai gali būti sunku padaryti. Pagal egzistuojančias teisės normas privalu pranešti visus nusikaltimus, tame tarpe ir seksualinius, prieš vaiką. Taigi, ginekologas prieš pasiūlydamas penkiolikmetei spiralę turėtų padėti išsiaiškinti, kas yra jos lytinis partneris ir ar ji nėra prievartos auka.
Apie tai dažniausiai pagrindžiant ilgalaikės kontracepcijos būtinumą mergaitėms dažniausiai nekalbama, kaip ir nekalbama apie tai, jog gydytojas, nepasidomėjęs kas yra penkiolikmetės partneris, ir įdėjęs jai kompensuojamą spiralę, gali tapti netiesioginiu nusikaltimo bendrininku.
Stebina dar vienas faktas: jog gydytoja, aktyviai įsijungusi į seksualinės prievartos prieš nepilnametes prevenciją, taip pat aktyviai pasisako už Levonergestrelio kompensavimą. 2015 m. gegužės 15 d.‚ „Kauno dienoje” publikuotame straipsnyje doc. Dr. Kristina Jarienė duodama interviu teigė, jog „pradėjusi dirbti vaikų ir paauglių ginekologe susidūriau su taip smarkiai sužalotomis pacientėmis, kad buvau priblokšta. Visų lytinės prievartos aukų mes nematome, pas mus atvyksta ar atvežamos tik tos aukos, kurioms reikalinga skubi, neatidėliotina ginekologo pagalba: susiūti audinius, stabdyti kraujavimą, atkurti dubens dugno ir tarpvietės anatomiją po sunkių sužalojimų”.
Kaip teigia pati medikė straipsnyje „medikai gina kontraceptinės spiralės kompensavimą”: „Noriu akcentuoti, kad yra kalbama apie tas mergaites, kurioms reikia dabar ir čia <…>. Mes norime tiems vaikams padėti. Norime padėti tiems, kurie jau turi problemų ir ateina ašarotomis akimis pas mus klausti, ką daryti“. Manau, ryškėja dar vienas nesusikalbėjimo akcentas, tai – iš esmės skirtingos tėvų ir gydytojų seksualinio smurto prieš vaikus prevencijos sampratos.
Atmetus visą skaičių magiją, nevalia pamiršti ir ,kaip sakoma, kitos „medalio pusės”. Ar galime būti tikri, kad spiralių kompensavimas mergaitėms ir jaunoms moterims padės pagerinti jų lytinę sveikatą? Kaip rodo naujausi užsienio šalyse atlikti tyrimai, kontraceptinių priemonių paauglėms prieinamumo padidinimas yra statistiškai patikimai susijęs su dažnesne kaita lytinių partnerių ir dažnesne lytiškai plintančių infekcijų užsikrėtimo rizika.
Ilgalaikes kontraceptines priemones, pavyzdžiui, tokias kaip Fleree, vartojančios paauglės daugiau nei dvigubai dažniau turėjo 2 ar daugiau seksualinių partnerių per pastaruosius 3 mėnesius ir maždaug dvigubai labiau tikėtina, kad turėjo 4 ar daugiau seksualinių partnerių nuo lytinio gyvenimo pradžios ir buvo labiau linkusios nesisaugoti nuo galimybės užsikrėsti LPI.
Belgijos žmogaus papiloma viruso (ŽPV) informacijos centro ataskaitoje (2019 m.) pažymima, jog ilgalaikės hormoninės kontracepcijos naudojimas yra vienas iš kofaktorių, sudarančių sąlygas ŽPV progresuoti į gimdos kaklelio vėžį. Todėl kompensavus Levonorgestrel (Z97.5) sistemą paauglėms, ateityje galima tikėtis LPI skaičiaus padidėjimo, negimdinių nėštumų (apie jį kalbama Flerree preparato charakteristikų santraukoje), abortų ir jaunų mergaičių dubens ligų skaičiaus padidėjimo, kurie gali tapti nevaisingumo priežastimi.
Ar tie milijonai eurų išleisti spiralėms nepareikalaus dar daugiau išlaidų visiems šiems padariniams gydyti?
