Kartu su rugsėjo 1-ąja vėl grįžtama prie diskusijų apie mokyklines uniformas. Šiais metais itin diskutuojama dėl uniformų dėvėjimo taisyklių lyties atžvilgiu. Kaip žinome, kai kuriose šalies mokyklose mergaitėms rekomenduojama dėvėti tik sijonus ar sarafanus, o berniukams – tik kelnes. Savo rekomendacijas artėjant naujiems mokslo metams dėl mokyklinių uniformų pateikė ir Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba (toliau – LGKT). Kviečiama kreiptis į šią tarnybą, jeigu mokyklose reikalaujama dėvėti tik tam tikro tipo rūbus, skirstant pagal lytį. Rekomenduojama nepamiršti ir translyčių mokinių teisių į saviraišką.
„Artėjant mokslo metams, tarnyboje sulaukiame užklausų apie uniformas mokyklose – ar gali mokykla nustatyti tvarką, pagal kurią mergaitėms leidžiama dėvėti tik sijonus, o berniukams – tik kelnes? Situacija, kai numatomas privalomas tam tikrų uniformos dalių, paskirtų pagal lytį, dėvėjimas galėtų būti laikoma lygių galimybių neužtikrinimu dėl lyties mokymosi procese”, – rašoma tarnybos feisbuko paskyroje.
Taip pat priduriama: „Siekiant nustatyti, ar konkrečiu atveju buvo pažeistos moterų ir vyrų lygios teisės, būtina atlikti išsamų tyrimą. Pirmiausia reikėtų įsitikinti, ar mokyklos dokumentuose tikrai nustatyta diskriminacinė tvarka ir rinktis norimą uniformos drabužį uždrausta“.
„Jei mokykloje pagal mokinių lytis paskirti uniformos drabužiai yra nurodyti kaip privalomi, kviečiame kreiptis į Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybą“, – teigia tarnyba.
LGKT rekomenduoja: „Lyčių atžvilgiu neutralios uniformos ar galimybė pasirinkti, kokias uniformos kombinacijas dėvėti, leidžia visiems mokiniams ir mokinėms rengtis neribojant jų lyties raiškos. Tai neabejotinai svarbu translyčiams ir nebinarinių tapatybių paaugliams (-ėms), kurie (-ios) gali jaustis nepatogiai dėvėdami (-os) jiems (-oms) priskirtą įlytintą aprangą“.
Tarnybos teigimu tvarka, „pagal kurią mergaitės privalėtų dėvėti tik sijonus, o berniukai tik kelnes, būtų žalinga – stiprinanti lyčių stereotipus, kad moterys turi rengtis ,moteriškai‘, o kelnės skirtos tik vyrams“.
Tuo tarpu teisininkė Kristina Zamarytė-Sakavičienė tokį tarnybos pareiškimą vertina kiek kitaip. Jos nuomone, tokia LGKT pareikšta pozicija prieš pat naujuosius mokslo metus skatina ideologines pažiūras mokyklose bei primeta jas mokyklos bendruomenėms. Kritiškai ji vertina ir kvietimą „skųsti“ mokyklas dėl reikalavimo dėvėti tam tikro tipo rūbus pagal lytį.
„Dažnas klausimas diskusijose apie vienos lyties partnerystę, lyties keitimą ar pan. – kodėl priešinatės? Gi tai jūsų neliečia, niekas jūsų nevers sudarinėti partnerysčių, keisti lyties, neužkrės homoseksualumu ir kt. Tai štai mūsų mokesčiais išlaikoma LGKT pateikia atsakymą, kodėl (nuotraukoje tarnybos išaiškinimas apie lygybės principą pažeidžiančias mokyklų taisykles dėl mergaičių ir berniukų uniformų). Todėl, kad valstybėje oficialiai pripažįstama ideologija tampa privaloma visiems. Nesutinkantys su ja gali būti skundžiami, laikomi įstatymų pažeidėjais ir baudžiami“, – rašo K. Zamarytė-Sakavičienė savo feisbuko paskyroje.
Teisininkė priduria: „Įteisinus partnerystę, teisiškai ji būtų laikoma šeima, analogiška santuokinei vyro ir moters šeimai. Lytiškumo ugdymo, tikybos ar kitose pamokose mokyklos negalėtų išskirtinai traktuoti santuokinės šeimos, nes tai pažeistų lygybės principą. Mokykloms kiltų pareiga lygiais pagrindais ruošti vaikus visoms šeimos formoms. Priešingu atveju galima būtų konstatuoti pažeidimą ir taikyti sankcijas“.
K. Zamarytė- Sakavičienė įsitikinusi: „Tas pats grėstų ir mokykloms, kurios įteisinus lyties keitimą mokytų, jog lytis yra apsprendžiama genetikos ir visą gyvenimą nekinta“.
Ji teigia: „Tai tik vienas iš pavyzdžių, bet priemonių, kaip valstybės pagalba diegti visuomenei nepriimtiną pasaulėžiūrą bei bausti už jos nesilaikymą, yra daug ir įvairių“.
Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos veikla susideda iš kelių segmentų – tiriami skundai dėl diskriminacijos, vykdoma švietėjiška ir prevencinė veikla, prižiūrimas Jungtinių Tautų neįgaliųjų teisių konvencijos įgyvendinimas.
2021 metais Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba sulaukė rekordinio kreipimųsi skaičiaus. Kaip ir anksčiau, dažniausiai kreiptasi dėl galimos lyties diskriminacijos, teigiama tarnybos ataskaitoje.
Pasak lygių galimybių kontrolierės Birutės Sabatauskaitės, „2021-ieji buvo įtempti visiems, dirbantiems žmogaus teisių srityje. Tam įtakos turėjo pandemija, išaugusi neapykantos kalba viešojoje erdvėje, migrantų krizė Lietuvoje. Nesaugumo jausmą kūrė ir dezinformacija, sąmokslo teorijos, paskatinusios pasipriešinimą Stambulo konvencijai“.
Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba yra biudžetinė įstaiga, finansuojama iš valstybės biudžeto. Kontrolierius, Seimo Pirmininko teikimu skiriamas Seimo penkerių metų kadencijai, yra Seimui atskaitingas valstybės pareigūnas, atliekantis Moterų ir vyrų lygių galimybių ir Lygių galimybių įstatymų vykdymo priežiūrą.
