Prezidentūra iš esmės pritaria Vyriausybės planams dėl mokyklų tinklo pertvarkos.
„Pagrindinis tikslas yra ne mokyklų jungimas ar uždarymas, bet mokymosi rezultatų skirtumų mažinimas“, – ketvirtadienį LRT sakė prezidento patarėjas Paulius Baltokas.
Anot jo, Prezidentūra yra linkusi tikėti, kad Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos rengiama reforma nebus skirta tik infrastruktūrai gerinti ar galimybei pakeisti neįtinkančius mokyklų vadovus.
„Jeigu pertvarkos tikslas yra atleisti vieną ar kitą mokyklos vadovą, tai tada didelės prasmės nėra, bet nuoširdžiai norime tikėti, kad ministerija siekia būtent mokymosi pasiekimų skirtumų mažinimo, o jis pas mus yra vienas didžiausių“, – sakė P. Baltokas.
Švietimo, mokslo ir sporto ministerija trečiadienį paskelbė planus palaipsniui naikinti jungiamąsias bei mažas klases mokyklose.
Savivaldybių tarybos savo mokyklų tinklo pertvarkas būtų įpareigotos atlikti pavasarį, Vyriausybei galutinai apsisprendus dėl visų sistemos pertvarkos detalių.
Jau nuo kitų metų jungti būtų leidžiama tik pradinukų ir ne po daugiau nei dvi gretimas (pvz., pirmokus ir antrokus) klases, taip pat būtų jungiamos mokyklos, kuriose mokosi mažiau nei 60 moksleivių.
Ministerijos duomenimis, jungtinėse klasėse šalyje mokosi per 3,7 tūkst. vaikų, iš jų – per 2,4 tūkst. pradinukų (beveik 250 klasių komplektų) ir beveik 1,3 tūkst. 5–8 klasių moksleivių (per 120 komplektų), tokios klasės egzistuoja daugiau nei 50-yje Lietuvos savivaldybių. Pasak ministerijos, abiturientų pasiekimai yra prastesni būtent mažesnėse, regionų mokyklose.
Daugiausia moksleivių jungtinėse klasėse yra Biržų, Alytaus, Ignalinos, Kupiškio rajonų, Rietavo ir Kalvarijos savivaldybėse. Visai jungtinių klasių neturi Alytaus rajono ir miesto, Birštono, Neringos, Palangos, Raseinių rajono, Šiaulių miesto ir Visagino savivaldybės.
Ministerija mokykloms stiprinti, pavėžėjimui kitų metų biudžete papildomai yra suplanavusi 13 mln. eurų, per trejus metus tam ketinama skirti 49 mln. eurų.
