Prezidento Gitano Nausėdos patarėja Irena Segalovičienė sako, kad sutarimo dėl Stambulo konvencijos Seime nėra, bet mūšiai dėl ideologinių konvencijos aspektų, anot jos, netrukdo diegti priemonių siekiant užtikrinti smurto artimoje aplinkoje prevenciją ir moterų apsaugą.
„Šiandien Stambulo konvencijos aspektai yra du – ideologinis, vertybinis, etinis mūšis ir abejonės visuomenėje bei tarp politikų, nes šiandien daugumos Seime nėra dėl socialinės lyties sampratos, akivaizdu, kad bendro sutarimo ir minimalios daugumo tautos atstovai neturi, kurie pasisakytų, kad konvencijos samprata dėl socialinės lyties yra priimtina“, – antradienį interviu Žinių radijui sakė I. Segalovičienė.
Ji taip pat teigė, kad „smarkiai svarbiau už ideologinį mūšį, kuriuo tapo konvencijos priėmimas, yra reali pagalba moterims ir smurto prevencija“.
Prezidento patarėja teigė, kad ir neratifikavus konvencijos tiek buvusi, tiek esama Vyriausybė atliko daug sisteminių pakeitimų, kad būtų pažabotas smurtas artimoje aplinkoje – priimtas naujas Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymas, sukurti pagalbos centrai, įtvirtintas apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje orderis.
„Dėl to nėra jokių ideologinių skirtumų, tai svarbu, šiuos darbus reikia tęsti, ar ratifikuota, ar neratifikuota konvencija, tai netrukdo politikų sprendimams padedant moterims ir užtikrinant pagalbą“, – kalbėjo patarėja.
Klausiama, koks prezidento požiūris į Stambulo konvenciją, šalies vadovo patarėja kartojo, kad sprendimą dėl šio tarptautinio dokumento turi priimti Seimas, „kamuoliukas yra Seimo pusėje“, o parlamento kreipimąsi į Konstitucinį Teismą (KT) dėl konvencijos vadino „politiniu viražu“.
Klausiama, koks prezidento požiūris į Stambulo konvenciją, šalies vadovo patarėja kartojo, kad sprendimą dėl šio tarptautinio dokumento turi priimti Seimas, „kamuoliukas yra Seimo pusėje“
„Kreipimasis į Konstitucinį Teismą, tikėtina, yra labiau politinis viražas, laiko tempimas, maskavimas, negebant priimti paprasto sprendimo – taip arba ne“, – teigė prezidento patarėja.
Praėjusį rudenį Seimas kreipėsi į KT, prašydamas įvertinti Stambulo konvencijos nuostatas, kuriose kalbama apie lytį socialiniu aspektu, smurtą prieš moteris dėl lyties ir apie tai, kad į oficialią švietimo programą, be kita ko, būtų įtraukta medžiaga apie nestereotipinius lyčių vaidmenis.
KT prašoma išaiškinti, ar Lietuvos Konstitucijai neprieštarauja konvencijoje vartojamos tokios sąvokos kaip „lyties socialinis aspektas“, „socialinė lytis“, „nestereotipiniai lyties socialiniu aspektu pagrįsti vaidmenys“, „nestereotipiniai lyčių vaidmenys“.
Europos Tarybos konvencija dėl smurto prieš moteris ir smurto artimoje aplinkoje prevencijos ir kovos su juo priimta 2011 metais, Lietuvą ją pasirašė 2013 metų birželio 7 dieną.
Lietuvos Seimui ratifikuoti Stambulo konvenciją pateikė buvusi prezidentė Dalia Grybauskaitė, tačiau procesas įstrigo politikams nesutariant dėl kai kurių dokumento nuostatų.
Europos Tarybos ekspertai tvirtina, kad Lietuvai būtų vertingi patarimai pažabojant smurtą artimoje aplinkoje. Katalikų Bažnyčia ir dalis politikų teigia, kad dėl konvencijos Lietuvai gali tekti keisti lyties sampratą ir diegti nepriimtinas nuostatas apie homoseksualumą.
