Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda, sveikinimas Seimą rudens sesijos pradžios proga, pabrėžė, kad Lietuvos valstybė, kaip ir visa Europa, šiandien stovi ant vienos sudėtingiausių žiemų slenksčio.
„Du Rusijos karo prieš demokratinį pasaulį frontai – kruvinasis Ukrainoje ir energetinis Europoje – iš esmės keičia nusistovėjusią tvarką ir reikalauja ypač greitos reakcijos bei taiklių sprendimų. 200 Rusijos invazijos į Ukrainą dienų, 200 didvyriško ukrainiečių pasipriešinimo okupantui dienų aiškiai rodo mums, kad privalome maksimaliai sparčiai didinti Lietuvos gynybos pajėgumus”, – sakė G. Nausėda.
„Šiandien Ukraina kaunasi ne tik už savo, bet ir už mūsų laisvę, – priminė Prezidentas. – Ji suteikia mums laiko – tikriausiai brangiausio šiandien resurso – pasiruošti bet kuriems ateities scenarijams. Pasaulis keičiasi. 2,5 proc. BVP, kuriuos Lietuva šiemet skiria gynybai, pernai atrodė kaip nepasiekiamos lubos. Šiandien tai yra grindys, ant kurių stovėdami turime žvelgti aukštyn”.
Prezidento manymu, Lietuva privalo „modernizuoti kariuomenės ginkluotę, gerinti infrastruktūrą, atlikti namų darbus tam, kad kuo greičiau būtų įgyvendinti NATO Madrido viršūnių susitikime priimti sprendimai”.
Jis taip pat pabrėžė, kad „energetinė krizė, kurioje šiandien atsidūrė Europa, yra to paties Rusijos karo Ukrainoje dalis. Antrasis frontas, skirtas valiai, vienybei palaužti. Priversti Europą suabejoti vertybėmis ir grįžti prie Realpolitik“.
„Turime sąžiningai pasakyti sau – elektros generacijos namų darbai pradėti ruošti pernelyg vėlai ir šiandien mokame to dešimtmečius trukusio delsimo kainą”, – sako kritiką išreiškė G. Nausėda.
Jis pabrėžė paramos gyventojams ir verslui svarbą. „Taip, kaip ištiesėme ją COVID-19 pandemijos metu ir išsaugojome Lietuvos ekonomiką”, – sakė jis.
„Antikrizinis energetikos planas ir 2023 m. valstybės biudžeto rengimas bus svarbiausias šios Seimo sesijos klausimas, į kurį susitelkti kviečiu ir valdančiuosius, ir opoziciją”, – kvietė G. Nausėda.
„Nuo to, kokias pagalbos priemones gyventojams ir verslui paruošime, nuo to, kaip efektyviai tos priemonės veiks, priklausys Lietuvos ateitis ne tik 2023-iaisiais, bet ir dar keletą metų į priekį”, – pridūrė jis.
Prezidentas pasidžiaugė: „Šiandien Lietuva yra kur kas geresnėje padėtyje nei buvo prieš 13 metų. Tvarūs valstybės finansai leidžia padėti tiems, kas šiandien jaučia didžiausią spaudimą”. Jis pabrėžė, kad Lietuvai reikia tikslių, veiksmingų ir greitų sprendimų”.
Kalbos pabaigoje Prezidentas ragino susitelkti į Lietuvos valstybės stiprinimą ir pagalbą žmonėms.
