Būdama 91-erių mirė prancūzų kino legenda Brigitte Bardot (Brižit Bardo), sekmadienį pranešė jos fondas.
Pastaraisiais mėnesiais B. Bardot retai rodėsi viešumoje, tačiau spalį buvo paguldyta į ligoninę, o lapkritį paskelbė pareiškimą, kuriame paneigė gandus apie jos mirtį.
„Brigitte Bardot fondas su didžiuliu liūdesiu praneša, kad mirė jo įkūrėja ir prezidentė, pasaulinio garso aktorė ir dainininkė ponia Brigitte Bardot, kuri nusprendė atsisakyti savo prestižinės karjeros, kad galėtų skirti savo gyvenimą ir energiją gyvūnų gerovei ir savo fondui“, – sakoma naujienų agentūrai AFP atsiųsta pareiškime.
Daugiau informacijos apie B. Bardot mirtį kol kas neskelbiama.
Naujienų agentūra „The Associated Press“ skelbia, kad B. Bardot mirė savo namuose Pietų Prancūzijoje.
Kino legendai, gimtojoje šalyje žinomai inicialais „BB“, netrukus po pranešimo apie jos mirtį buvo išreikšta pagarba.
B. Bardot gimė 1934 metų rugsėjo 28 dieną Paryžiuje ir užaugo pasiturinčioje, tradicinėje katalikiškoje šeimoje. Iš viso ji buvo ištekėjusi keturis kartus, o su antruoju vyru, aktoriumi Jacques’u Charrieru (Žaku Šarjėru), susilaukė vieno vaiko – Nicolas (Nikolo).
Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas (Emaniuelis Makronas) B. Bardot pavadino praėjusio amžiaus legenda.
„Savo filmais, balsu, akinančia šlove, inicialais (BB), vargais, dosnia aistra gyvūnams ir veidu, kuris tapo „Marianne“, Brigitte Bardot įkūnijo gyvenimo laisvę“, – socialiniame tinkle „X“ nurodė prezidentas, turėdamas omenyje Prancūzijos moterišką simbolį, kuris yra vaizduojamas meno kūriniuose.
„Liūdime dėl šimtmečio legendos“, – pridūrė jis.
„Grožis stebino visą pasaulį“
B. Bardot tapo žinoma po vaidmens 1956 metų juostoje „Ir Dievas sukūrė moterį“ ( pranc. Et Dieu… créa la femme), kurioje suvaidino gundančią viliokę.
Šis filmas, kurį režisavo jos tuometinis vyras Roger Vadimas (Rožė Vadimas), sukėlė skandalą dėl scenų, kuriose, aktorė pasirodė nuoga.
Kino karjeros piko metu, suvaidinusi maždaug 28 filmuose ir trečią kartą ištekėjusi, B. Bardot tapo tautos, išsilaisvinusios iš tradicinių buržuazinių normų, simboliu bei viena žinomiausių Prancūzijos žvaigždžių.
1973-iaisiais baigusi kino karjerą, B. Bardot paskyrė savo tolesnę veiklą gyvūnų teisių apsaugai.
Jos darbas už kino ribų taip pat buvo įspūdingas: B.Bardot lankėsi Arktyje protestuodama prieš ruoniukų žudymą, pasmerkė gyvūnų naudojimą laboratoriniuose eksperimentuose ir nepritarė beždžionių siuntimui į kosmosą.
1986-aisiais ji įkūrė savo vardu pavadintą fondą, kuris, kaip teigiama jo interneto svetainėje, dabar turi 70 tūkst. rėmėjų ir apie 300 darbuotojų.
„Žmogus yra nepasotinamas plėšrūnas, – 2007-aisiais „The Associated Press“ sakė B. Bardot. – Man nerūpi mano praeities šlovė. Tai nieko nereiškia prieš kenčiantį gyvūną, nes jis neturi galios, neturi žodžių, kad galėtų apsiginti.“
Vėliau B. Bardot prarado populiarumą dėl kraštutinių pasisakymų gyvūnų apsaugos klausimais ir imigrantų, ypač musulmonų, antplūdžio į Prancūziją kritikos.
Prancūzijos teismuose ji penkis kartus buvo nuteista už rasinės neapykantos kurstymą.
Prancūzijos dešiniųjų „Nacionalinio sambūrio“ (RN) lyderis Jordanas Bardella (Žordanas Bardela) buvo vienas pirmųjų, kuris pagerbė jos atminimą.
„Šiandien prancūzai neteko savo mylimos „Marianne“, kurios grožis stebino visą pasaulį“, – „X“ rašė jis.
Brigitte Bardot (Brižit Bardo) bus palaidota pajūrio kapinėse pietiniame Sen Tropezo mieste, pirmadienį pranešė vietos pareigūnai, nenurodydami laidotuvių datos.
