Penktadienio, kovo 27-osios, paskutinės Prancūzijos vyskupų konferencijos plenarinės pavasario sesijos dienos Lurde programoje – trapisto vienuolio Thomas Georgeono meditacija. Ji skirta palaimintiesiems Alžyro kankiniams, tarp kurių septyni trapistai, 1996 m. kovo 26–27 dienomis pagrobti džihadistų ir netrukus nužudyti. Sesija prasidėjo kardinolo Jeano-Marco Aveline’o įvadine kalba, kurioje buvo cituojama ir popiežiaus vardu Prancūzijos ganytojams pasiųsta žinia.
„Mieli broliai, popiežius Leonas XIV mane įpareigojo perduoti jums nuoširdžiausius linkėjimus, kad jūsų plenarinės asamblėjos darbai vyktų sklandžiai ir vaisingai. Jis užtikrina jus dėl savo broliškos maldos, linki kad šis metas vėl taptų nauja proga sustiprinti broliškos meilės ryšius tarp jūsų, kartu ieškant Dievo valios Bažnyčiai Prancūzijoje. Šventasis Tėvas susipažino su temomis, kurias ketinate aptarti ir atkreipė dėmesį į keletą iš jų“, – rašoma kardino Pietro Parolino, Popiežiaus valstybės sekretoriaus, pasirašytoje žinioje. Joje trumpai paminimos trys temos.
Visų pirma švietimo ir katalikiško ugdymo tema, tokia svarbi pasaulio ateičiai ir Evangelijos skelbimui, kurią Prancūzijos ganytojai rengėsi nagrinėti Leono XIV paskelbto apaštališkojo laiško „Braižyti naujus vilties žemėlapius“ šviesoje. „Jūs dirbate augančio priešiškumo katalikiškoms įstaigoms ir jų savitumo kvestionavimo kontekste. Gerbdamas kiekvieno įsitikinimus ir visada siekdamas plačiai priimti visus, popiežius ragina jus ryžtingai ginti krikščioniškąjį katalikiškojo švietimo aspektą, kuris be nuorodos į Jėzų Kristų prarastų savo prasmę“, – pažymima laiške.
Jame taip pat kviečiama toliau skirti būtiną dėmesį įvairiems seksualinio išnaudojimo krizės aspektams, pirmiausia jo prevencijai, taip pat žalos atlyginimui, dėmesiui aukoms, Dievo gailestingumui visiems. „Po įvairių skausmingų krizės metų atėjo laikas ryžtingai žvelgti į ateitį“, – priduriama laiške.
„Galiausiai, mieli broliai, jūs ketinate aptarti delikačią liturgijos temą, kuriai Šventasis Tėvas skiria ypatingą dėmesį, atsižvelgiant į bendruomenių, susijusių su Vetus Ordo, augimą. Nerimą kelia tai, kad Bažnyčioje toliau plečiasi skausminga žaizda, susijusi su Mišių – pačios vienybės sakramentu – šventimu. Kad ji būtų išgydyta, kiekvienam būtinai reikalingas naujas ir vienas kito jautrumui suprantingas žvilgsnis. Žvilgsnis, kuris leistų broliams, turtingiems savo įvairove, priimti vieni kitus su meile ir tikėjimo vienybėje. Tegul Šventoji Dvasia jums pasiūlo dosnius konkrečius sprendimus, leidžiančius įtraukti prie Vetus Ordo nuoširdžiai prisirišusius žmones, gerbiant Vatikano II Susirinkimo nurodytas gaires liturgijos srityje“, – rašoma žinioje Prancūzijos ganytojams.
Papildomuose pranešimuose taip pat atkreipiamas dėmesys į platesnį kontekstą: po 2021 m. paskelbto apaštališkojo laiško „Traditionis Custodes“ tradicinių lotyniškųjų Mišių šventimas buvo reikšmingai apribotas, o kunigams nustatyta pareiga gauti vyskupo leidimą švęsti vadinamąja ypatingąja forma. Šie sprendimai sulaukė dalies tikinčiųjų ir dvasininkų kritikos, kurie teigė, kad dokumento griežtumas ir vartojama kalba giliai nuliūdino senosios liturgijos šalininkus. Tuo pat metu kai kurios katalikų pasauliečių organizacijos pabrėžė siekį išlaikyti vienybę su Šventuoju Tėvu ir ragino sudaryti galimybes tęsti tradicinės Romos apeigų formos praktiką.
Diskusijos dėl tradicinių lotyniškųjų Mišių sustiprėjo popiežiaus popiežiaus Pranciškaus pontifikato metu, po 2021 metais paskelbto jo apaštališkojo laiško motu proprio „Traditionis Custodes“ („Tradicijos saugotojai“), rašo „OSV News“.
Nors Jonas Paulius II ir Benediktas XVI buvo suteikę tam tikrų nuolaidų tikintiesiems, pageidaujantiems senosios Mišių formos, dokumente „Traditionis Custodes“ nustatyta, kad kunigai turi gauti vyskupo leidimą švęsti Mišias vadinamąja „ypatingąja forma“.
Šis dokumentas sulaukė kritikos iš tradicinių lotyniškųjų Mišių šalininkų, tarp jų – amerikiečių kardinolo Raymondo Burke’o (Reimondo Berko), kuris teigė, kad senąją Mišių formą švenčiantys tikintieji buvo „giliai nuliūdinti“ dekreto griežtumo ir „įžeisti vartojamos kalbos“.
Popiežius Pranciškus gynė šį dokumentą, sakydamas, kad jo tikslas – „sustabdyti automatišką senosios apeigų formos taikymą“, kad būtų galima „grįžti prie tikrųjų Benedikto XVI ir Jono Pauliaus II intencijų“.
Per susitikimą su jėzuitų bendruomene 2021 metų apaštalinio vizito Slovakijoje metu velionis popiežius kritikavo jaunus kunigus, kurie „praėjus mėnesiui po šventimų kreipiasi į vyskupą“, prašydami leidimo švęsti lotyniškąsias Mišias, sakydamas, kad tai „rodo, jog žengiame atgal“.
Nors šis laiškas Prancūzijos vyskupams yra pirmas kartas, kai popiežius Leonas XIV tiesiogiai pasisako apie nesutarimus dėl liturgijos šventimo, jis jau buvo parodęs taikesnį požiūrį į tradicinių lotyniškųjų Mišių šalininkus.
Rugsėjį International Una Voce Federation (Tarptautinė „Una Voce“ federacija, FIUV), vienijanti pasauliečius katalikus, palaikančius tradicinę Romos apeigų formą, pranešė, kad popiežius suteikė leidimą kardinolui R. Burke’ui švęsti lotyniškąsias Mišias Šv. Petro bazilikoje per kasmetinę piligriminę kelionę į Romą.
Federacija padėkojo popiežiui už suteiktą galimybę švęsti senąją Mišių formą, kuri, pasak jos, pastaruosius dvejus metus nebuvo leidžiama Šv. Petro bazilikoje po „Traditionis Custodes“ paskelbimo.
„Šis šventimas simbolizuoja vienybę su Šventuoju Tėvu, kurios taip trokšta prie senosios Mišių formos prisirišę katalikai“, – sakė FIUV prezidentas Josephas Shaw (Džozefas Šo).
Kitos temos
Įžanginėje plenarinės sesijos kalboje kardinolas J.-M. Aveline’as, Marselio arkivyskupas ir Prancūzijos katalikų vyskupų konferencijos pirmininkas, išplėtė šias ir kitas temas, pasidžiaugdamas, kad Viešpaties Apreiškimo Švč. M. Marijai galėjo minėti būtent Lurdo šventovėje. Dalis programos buvo skirta platesniam žvilgsniui į pasaulį, vieną įskaitant Artimųjų Rytų geopolitikos eksperto pranešimą.
„Akivaizdu, kad mūsų visuomenei labai reikia didelio nusiraminimo“, – pastebėjo kardinolas, kalbėdamas apie pačią Prancūziją, priminęs ką tik vykusius savivaldybių rinkimus, už kelių mėnesių vyksiančius Senato rinkimus, kiek daugiau nei už metų vyksiančius prezidento rinkimus. Marselio arkivyskupas atkreipė dėmesį į kiekvienais metais vis augančią prievartą viešoje erdvėje, ne vien žodinę, bet ir fizinę – jis priminė, kad prieš keletą savaičių vieno politinio renginio kontekste Lione žuvo jaunuolis. Pasak kardinolo, vienas iš svarbiausių uždavinių krašte šiandien yra kurti sąlygas tikram apsikeitimui nuomonėmis.
Cituodamas neseniai ištartus Leono XIV žodžius, jog kova su nepilnamečių ir pažeidžiamų asmenų išnaudojimu yra ne iš išorės primesta prievolė, bet natūrali tikėjimo išraiška, kardinolas J.-M. Aveline’as užtikrino, jog krašto Bažnyčia toliau ryžtingai ir nuosekliai eis šia kryptimi. Nemažai dėmesio Marselio arkivyskupas skyrė ir Artimiesiems Rytams, krikščionių bendruomenių, su kuriomis Bažnyčia Prancūzijoje turi daug istorinių ryšių, likimui nuolatinių karų kontekste.
