Pristatęs dvidešimt antrojo eilinio sekmadienio Mišių Evangelijos skaitinį apie Jėzaus diskusiją su fariziejais ir Rašto aiškintojais apie papročius, vidinę ir išorinę švarą, popiežius Pranciškus pripažino, kad ir mes galėtume klausti, kodėl Jėzus ir jo mokiniai nesilaiko švaros papročių, kurie iš esmės nėra blogi: pavyzdžiui, rankų plovimo prieš sėdant prie stalo. Tačiau Jėzui svarbu į centrą iškelti tikėjimo reikalus tokiu būdu, kad būtų išvengta rizikos tenkintis išoriniais formalumais, tikėjimo esmę nustumiant į antrą planą.
„Rizikuojame paviršutiniška religija: atrodyti gražūs, bet nesirūpinti širdies skaistumu“, – sakė popiežius.
Visuomet rizikuojame „susitvarkyti“ su Dievu pasitelkę išorinį pamaldumą, bet Jėzus nesitenkina tokiu kultu. Jis nori ne išoriškumo, o iš širdies kylančio tikėjimo.
Kaip pasakojama Evangelijos skaitinyje, Jėzus vėl sušaukė minią, kad pasakytų didžią tiesą: „nėra nieko, kas, iš lauko įėjęs į žmogų, galėtų jį sutepti“. Tačiau „iš vidaus, iš žmonių širdies, išeina blogybės“.
„Tai liečia kiekvieną iš mūsų. Mes irgi dažnai manome, kad blogis ateina ypač iš išorės, iš kitų, jų elgesio, apkalbų, iš visuomenės. Kaip dažnai kaltiname kitus, visuomenę, pasaulį už visa, kas vyksta. Visuomet tai kitų kaltė – žmonių, valdančiųjų, nelaimių! Atrodo, kad problemos ateina tik iš išorės. Ir taip leidžiame laiką kaltindami kitus. Tačiau kaltinti kitus tėra laiko gaišimas. Susierzinimas, piktumas atitolina širdis nuo Dievo. Negalime būti nuoširdžiai tikinčiais ir aimanuoti: aimanavimas nuodija, sukelia pyktį, neapykantą, niūrumą, o niūri širdis užsklendžia duris Dievui“, – pažymėjo popiežius.
Negalime būti nuoširdžiai tikinčiais ir aimanuoti: aimanavimas nuodija, sukelia pyktį, neapykantą, niūrumą, o niūri širdis užsklendžia duris Dievui
„Šiandien prašykime Viešpatį, kad mus išvaduotų iš įpročio kaltinti kitus. Maldoje prašykime malonės neeikvoti laiko ir nenuodyti aplinkos aimanavimu, nes tai nėra krikščioniška. Jėzus kviečia žvelgti į gyvenimą ir pasaulį širdies akimis. Pažvelgę į vidų atrasime beveik visa, ko neapkenčiame išorėje. O jei nuoširdžiai prašysime Dievą, kad nuskaistintų mūsų širdis, tada galėsime pradėti pasaulį daryti švaresnį. Nes yra neklystamas būdas nugalėti blogį – pradėti kovoti su juo mumyse pačiuose“.
Pirmieji Bažnyčios tėvai, klausiami kaip atrasti kelią į šventumą, nuo ko pradėti, atsakydavo, jog pirmasis žingsnis šventumo kelyje yra kaltinti save; mesti kaltinimą sau. „Pagalvokite, kiek iš mūsų sugeba taip daryti: kartą per dieną, ar kartą per savaitę vidujai kaltinti save?“ – kalbėjo sekmadienį popiežius. Jis patikino, jog tokia praktika yra išmintinga, ragino mokytis save kaltinti. „Mokykitės save kaltinti, bus naudinga. Man padeda, kai įstengiu tai daryti, tačiau padeda; padės visiems!“
