Bendrosios audiencijos katechezėje popiežius iškėlė dar vieną uolumo skelbiant Evangeliją pavyzdį. Tęsdamas prieš kelis mėnesius pradėtą katechezių ciklą apie apaštališkojo uolumo liudytojus šį trečiadienį Pranciškus kalbėjo apie XIX a. Afrikoje tarnavusį italą misionierių vyskupą šv. Danielių Comboni.
Pranciškus pacitavo paties šventojo misionieriaus žodžius, liudijančius, kaip labai jis gerbė Afrikos žmones ir kaip jiems buvo atsidavęs: „Jie pavergė mano širdį, kuri gyvena tik dėl jų, – rašė Danielius Comboni. – Aš mirsiu su Afrika lūpose.“
Popiežius priminė, kad XIX a. Afrikoje buvo dar labai paplitusi vergovė. Misionierius suprato, kad socialinis vergovės reiškinys yra įsišaknijęs gilesnėje vergovėje – širdies vergovėje, nuodėmės vergovėje, iš kurios tik Viešpats gali išlaisvinti. Deja, sakė Pranciškus, vergovė, kaip ir kolonializmas, nėra praeities dalykai. Todėl kaip krikščionys esame pašaukti kovoti prieš visas vergovės formas. Šv. Danielius troško išvaduoti Afriką iš šio blogio.
Šventasis misionierius siekė misionieriškos veiklos atsinaujinimo, įtraukdamas į Bažnyčios veiklą vietinius krikščionis, rėmė vietos dvasininkų ugdymą ir skatino pasauliečių katechetų tarnystę. Jo uolumas gimė iš Evangelijos džiaugsmo ir rėmėsi Kristaus meile. Misionierius rašė: „Kai žmogus iš tiesų myli Kristų, tada vargai, kančios ir kankinystė yra saldumas“. Jis norėjo, kad misionieriai būtų uolūs, džiaugsmingi ir atsidavę, bet pirmiausia šventi, t. y. laisvi nuo nuodėmės, ir nuolankūs. „Turiu tik vieną gyvenimą, kurį galiu skirti sielų gelbėjimui, – rašė jis. Norėčiau turėti tūkstantį gyvenimų, kad galėčiau juos skirti šiam tikslui.“
Šventasis misionierius taip pat rūpinosi Afrikos žmonių socialine pažanga, stengėsi padėti išmokti amato arba įgyti išsilavinimą, pabrėždavo šeimos ir moters vaidmenį siekiant kultūros ir visuomenės pažangos.
Popiežius pastebėjo, kad tas pat labai aktualu ir šiandien: misijų darbe būtina skelbti tikėjimą ir skatinti žmogaus vystymąsi, o ne tik perkelti į misijų kontekstą svetimus modelius ir tik šelpti stokojančiuosius. Evangelizavimo darbe ne vietinė kultūra turi būti priderinta prie iš svetur atneštų modelių, bet Evangelijos žinia turi būti įkultūrinama, skelbiama atsižvelgiant į konkrečius vietinės kultūros ypatumu.
Galiausiai, priminęs šv. Danieliaus Comboni ypatingą meilė ir dėmesį vargingiausiems ir pastangas jiems padėti, popiežius sakė, kad jo liudijimas tarsi kartoja mums visiems, Bažnyčios vyrams ir moterims: „Nepamirškite vargšų, mylėkite juos, nes juose yra nukryžiuotas Jėzus, laukiantis prisikėlimo“.
